by Taigi, neformalūs poezijos skaitymai ėjo ėjo ir praėjo.
Nežinau, kaip kitiems, o man patiko. Turėjau savo asmeninę palaikymo komandą susidedančią iš mano žmonos ir gerb. Kolegos. Žmonai buvo smagu, o štai Kolega visą vakarą sėdėjo susiėmęs už galvos ir kentė kankinančias kančias – nežinia tik ar nuo paleistų vidurių, ar nuo palaidos poezijos.
Nors tai beveik neįtikėtina, tačiau kunigaikštis Vildaugas iš tiesų materializavosi ir skaitė savo sonetus, liūdnas dainas bei sąmonės srautą. Publiką jį priėmė šiltai bei supratingai, kaip ir dera priiminėti aristokratijos atstovus:
Kartu skaitė Vingrių gatvės čiabuvis Tadas Žvėrinskas, kuris iš tikrųjų yra Džimo Morisono dvasinė projekcija Lietuvos žemėje:
Kažkuriuo metu visu savo kūrybybiniu genijumi apsireiškė Tomas Arūnas Rudokas, kurį jo asistentas paruošė skaitymams:
ir kuris paskaitė apsuptas visuotinio objektyvų dėmesio:
Taip pat, kaip vakaro svečias sudalyvavo poetas iš Klaipėdos, kuris kartu su savo prodiuseriu aka ištikimiausiu gerbėju į psichbarį atėjo norėdamas fitoestrogeniniu hormoniniu preparatu aplaistyti savo naują antrąją knygą, o pakliuvo į poezijos skaitymus, tai tuo pačiu ir paskaitė.
Savaime suprantama, aš pats irgi skaičiau, o Kolega į tai nuoširdžiai reagavo:
Nebuvusiems, negalėjusiems, abejojusiems ar verta galiu pasakyti, kad mano nuomone, Lietuvos meninėse-sceninėse-pakazuchinėse erdvėse labai dažnai demonstruojami kur kas labiau bedvasiai ir beprasmiai publikos ir prieš ją stovinčių tarpusavio pasibendravimai. Būtent tas gyvybės krislas, tas į jokius "projekto" rėmus nesukišamas vyksmas ir yra tikroji kūrybos (nesvarbu, kokia ji bebūtų) esmė.
Kadangi psichbaryje buvo krūva mobiliakų, fotoaparatų, pora videokamerų (Darius Pocevičius sąžiningai užfilmavo visus išstojimus bei publikos reakcijas) ir vienas saugumo agentas, stovėjęs prie durų, nieko negėręs ir viską filmavęs mobiliaku, po kurio laiko galima bus ne tik pamatyti kaip tai atrodė, bet ir išgirsti.
Pasimokęs iš ankstesnių klaidų, šį kartą aš tvarkingai pasiruošiau, švariai susirašiau visus eilėraščius, todėl galėsiu be skausmo ir kančių sukelti savo skaitytas eiles čia. Galbūt netgi kartu su video arba audio versijomis
Taigi, šį įrašą galima laikyti kaip ir tolimesnių įrašų anonsu.
Ačiū atėjusiems, klausiusiems ir apsipatenkinusiems!
P.s.: Jau pasirodė pirmas Dariaus Pocevičiaus video reportažas:
