by 
Poetui
Miršta Poetas – vėliavos plazda
Varpinės gausmas draskosi aikštėj.
Žali žmogeliukai sankryžoj stovi
Eismą sustabdę rankom mosuoja.
Raudanti eisena lydi velionį –
Rauda filologai ir kalbajobienės.
Katedroj karstas – klauptuose klūpo
Ekskomuniaginės bliadės ir sukos.
Kryžium žegnojas – neraudonuoja
O kardinolas visiems diriguoja.
Guli Poetas – nieko negirdi
Nieko negali paimti į širdį
Niekam negali spjauti po kojų –
Kaip tik kas nori – taip atrajoja.
Jo praeitis nebe jo, o visų
Noriu gerbiu, o noriu – pisu
Noriu – iš kaulų statau monumentą
Noriu – keliu savo šūdinus reitingus.
Miršta Poetas ir hienų gauja
Švenčia kartu su Poeto Tauta.
