by Ech, vis ruošiausi parašyti ruošiuosi, bet tik dabar prisiruošiau.
O parašyti norėjau apie tokį savotišką informacijos sklidimo internetu efektą: kai parašiau paskutinį įrašą (su labai pacifistiniu eilėraščiu) – kitą dieną vartydamas Delfio komentarus prie straipsnio apie Libiją radau tą savo eilėraštį įrašytą kaip komentarą – F.Castro koneveikia „fašistinį NATO karą“ Libijoje
Maža to, netgi su penkiais balsais, kad patiko… Smagu, kai Tauta įvertina.
Kadangi mano blogą skaito labai nedaug žmonių (kol kas) beveik garantuotas, eilėraštį tas komentatorius pamatė ir nukopijavo iš Blogoramos.lt – šiaip ar taip ją kasdien perverčia virš tūkstančio unikalių lankytojų. Beje daugiau kaip 3/4 skaitytojų į šitą puslapį taip pat ateina iš Blogoramos.
Gerai, užteks savipasitenkinimo aprašinėjimo, o kad šis įrašas turėtų daugiau prasmės, vertės ir jūs nesigailėtumėte jį pradėję skaityti, siūlau dar vieną labai patriotišką eilėraštį apie Tėvynę ir Tautą iš tų senų laikų, kai dar nelabai skyriau, kuos skiriasi meilė Tėvynei ir meilė Moteriai:
Lietuviams
Maža sukriošusi tautelė,
Nešiojanti lietuvių vardą –
Kas nori, tas ją dulkint gali,
O ji bučiuoja priešo ranką.
Savus pamiršusi Dievus
Kitiems dievams maldų prikūrė:
“Marijos žemė…” ar tik jos?
Kutena nosį sieros dūmai.
Laužai kūrenami vien tuo,
Ką žmonės savo sieloj turi.
Tai gal įkalkime baltos –
Lai rojus atitenka durniams.
——
Beje, aš visiškai nebevartoju alkoholio bei tabako gaminių, kaip ir kitų kvaišalų. Kada nors apie tai parašysiu atskirai ir išsamiai.
