Kodėl kariškiai taip mėgsta arklio šūdo spalvą? Todėl, kad toks tokį traukia.

Per vargus ir rūpesčius, kuriuos patyriau kraustydamas savo tinklapius į naują serverį, nieko naujo neparašiau, nors daug kas knietėjo.

Ypatingai norėjosi įdėti vieną seną eilėraštį, kaip tik ta proga, kad mūsų nuostabieji demokratizatoriai savo taiką ginančiomis bombomis pradėjo diegti laisvę, humanizmą ir teisingumą Libijoje, kurioje jau 40-dešimt metų siautėja žiaurus ir negailestingas, kapitalistinę pasaulio santvarką neigiantis, Muamaro Kadafio arabiškojo socializmo režimas.

Kaip sako patys aršiausi pacifistai: Kovosime už taiką iki paskutinio kraujo lašo!

Taigi, nors ir užvėluotai, tačiau pristatau idealistinės jaunystės laikais parašytą kūrinėlį, kuris vadinasi:

Ateičiai (labai pacifistinis eilėraštis)

Sveiki gyvi,
Sulaukę
Paskutinio karo.
Jau užsakytos
Uniformos, ginklai ir karstai,
Jau paruošti betoniniai blindažai
Ir būsimieji masiniai kapai.

Rytoj bus išsiųsti kvietimai rinktis
Į teritorinius ir vietinius štabus,
Miegokite ramiai,
Rytoj jums teisę mirti
Suteiks įsakymas: Ugnis! Koks skirtumas į kur!
Dalis iš karto,
O dalis vėliau
Bus pamaloninti nepaprastu jausmu:
Prapuola žemė,
Nieko nebenori,
Laimingas, vienišas skrendi kažkur.
Kiti taip pat ilgai nenuobodžiautų,
Juk žinot, karas – metas neramus,
Jie savo nerimą Tėvynei atidavę
Be kojų ir be rankų grįžtų į namus –
Išgrobstytus, sudegintus, be mylymų žmonių.
Vertėjo, juk vertėjo eiti kautis
Už svetimus ir už savus vadus.

Debilų šutvė.
Ima trūkti žodžių.
Tušti gyvenimai ir dar tuštesnės galvos –
Jei trūksta kraujo –
Nusipjauk sau ausį,
Jei nori komanduoti –
Nusipirk sau šunį.

Debilų šutvė…
Mūsų atspindys –
Mes patys kuriame sau
demonus ir angelus,
Ir antpečius jiems uždedam,
Ir laižome padus,
Ir prašome: išdulkink mus per subinę.

Juokinga būtų, jei nebūtų liūdna.
Juokinga būtų, o yra šleikštu
Žiūrėti į save rikiuotėje
Su kuprine ir šautuvu,
Ir mėtyti granatas į kitus.

——

Beje, kaip tik šiandien peržiūrinėjau savo po truputį verčiamas ištraukas iš Akutagavos “Pigmėjaus žodžių” – ir štai ką ten radau:

Kareivis

Idealus kareivis turi besąlygiškai paklusti vado įsakymui. Besąlygiškai paklusti – reiškia, besąlygiškai atsisakyti kritikos. Vadinasi, idealus kareivis visų pirma turi prarasti protą.

…apie tą patį

Idealus kareivis turi besąlygiškai paklusti vado įsakymui. Besąlygiškai paklusti – reiškia, besąlygiškai atsisakyti asmeniškai imtis atsakomybės. Vadinasi, idealus kareivis turi teikti pirmenybę neatsakomybei.

Kaip tai puikiai tinka mūsų Lietuvėlės gynėjams – šlovingiesiems NATO kryžiuočiams…