by Ir kas mane rašyti mokė
Taip, švelniai tariant, negražiai?
Nenoriu kaltint, bet žinokit –
Tie kas šiandieną išdidžiai
Į viršų kelia savo plikę,
Apžėlusią retais plaukais
Ir kasosi spuoguotą smakrą
Ir mintį audžia lyg vorai:
Tarp klasikų rinktinių raštų
Jie tykoja žioplos aukos,
Jų knygos antkapiais patapo –
Nei gyvo garso, nei kalbos.
Vien tik lavonai ir citatos,
Iš piršto iščiulpti vaizdai,
Kurie net jiems patiems beprasmiai…
Štai būtent jie mane išmokė:
Rašyti reikia bent jau taip,
Kad sau pačiam
nepisti proto,
Nes bus kas pisa
ir dažnai.
————
Užrašytas kažkada seniai prie Mindaugo Maximos.
