by 
Senas eskizas aliejumi ant gofrokartono Biblinės žydkrikščionių pasakos motyvais apie “drąsiąją mergelę Juditą nurėžusią niekšingam ir nedoram priešų vadui (jau nebepamenu koks jo vardas) galvą”.
Linksmiausias momentas kad Toroje (aka Senajame Testamente) kalbant apie šį, dar vieną Dievo malonės atvejį “išrinktosios tautos” atžvilgiu, ypatingai pabrėžiama kad toji Izraelio dukra išliko tyra ir nesuteršta, nors visą naktį praleido girtaujančių barbarų karo vadų palapinėje…
Tai kelia klausimą – gal ne toks jau ir nedorėlis bei niekšas buvo tas nelaimėlis antisemitų vadas, jeigu orgijos įkarštyje neišdulkino savo priešų gražuolės ir nepasiuntė jos per visus savo karių bybius?
Ir kitas klausimas – kokia veidmainiška vis tik turi būti toji tauta, jeigu jos moterys žmonėms, kurie su jomis elgiasi žmoniškai ir garbingai, nakčia patyliukais pjausto galvas…
Labai geras eskizas, Laurynai. Ar turi daugiau? Esu VDA menotyrininkas,pirmakursis, norėčiau kažką pamėginti parašyti apie Judith ir nupjautą galv tavo paveiksle…
Daugiau ko? Juditų su nupjautom galvom, ar eskizų biblinių pasakų motyvais?
Judita vienintelė – tiesa dar yra nebaigtas paveikslas pagal šį eskizą.
O šiaip, mėgink į sveikatą, mielas Karoli – juk menas, koks ir kieno jis bebūtų, priklauso liaudžiai ir liaudis su juo gali elgtis kaip tinkama.
Tiesa, jeigu kam rūpi mano nuomonė, tai lietuviams transkripuoti kitataučių vardus kaip nors žydiškai ar angliškai, ar bile kaip kitaip yra paprasčiausiai žema ir atsiduoda visišku savęs bei savo prigimties niekinimu.
“Judith”… – gerbiamieji menotyrininkai, jūs dar dėl didesnio ponto pradėkit biblinius vardus rašyti žydiškais-aramėjiškais rašmenimis, kad tiksliau išlaikyti originalią rašyseną bei giliau sulįsti į svetimtaučių rudąją.
Beje, nieko asmeniška, Karoli – tamstai, kaip mano blogo pirmajam komentatoriui, galiu palinkėti tik visokeriopos laimės bei sėkmės asmeniniame gyvenime bei kūryboje.