by Šia nuostabia, kovo 11-osios proga, manau verta nubraukti dulkes nuo savo užrašų knygelių ir dar kartą įamžinti tą sielos klyksmą išsprūdusį iš mano krūtinės gūdžių 2006-ųjų pavasarį Katedros aikštėje Vilniuje.
Ultrahiperpatriotinis eilėraštis
DAINA TĖVYNEI ŽADINTI
Trenk, broli, varpą,
kad pautai skambėtų,
Kad varpa ištįstų į virpantį bybį,
Kad garsas nuo jojo pasklistų plačiausiai
Ir kurvas plaukuotas į krūvą sušauktų!
Jau laikas sutraukyti pančius vergovės,
Jau laikas numesti guminį gandoną!
Tėvynės laukai nearti dirvonuoja -
Nėra kas pripistų anūkų senoliams...
Tad imki, o broli, po varpą į ranką,
Pirmyn ir atgal ark su noragu!
Makštis - ne skylė, per gilios neišdroši,
Drožk, broli drožk, kiek tik valiosi!
Juk ne dėl kitų - dėl savo Tėvynės,
Kiek krito kovoj nulenktų didžiavyrių!
Ir sėklos kiek krito į dirvą nenašią...
Kas jei ne mes Tautą išsaugos?!
Ir aš,
užsilipęs
į bokštą
aukščiausią
Į viršų iškeltą
virpinsiu Varpą,
Žadinsiu Tautą
pautais mosuosiu:
- Piskimės,
broliai ir seserys!
- Piskimės,
NEPASIDUOKIME!
————–
Pirmą kartą eilėraštis viešai skaitytas 2006-ų gegužės 24-ą, Poezijos pavasario Naktiniuoses skaitymuose, kuriuose man kartu su mano Kolega Mariumi buvo įteiktas www.tekstai.lt įsteigtas apdovanojimas “Už kreiviausiai iš tiesaus ir tiesmuko poezijos kelio išklydusį tekstą” – gipsinis juodai nudažytas bobos maketas mastelyje 1:10.
Laimingo atsitiktinumo ir šiuolaikinių technologijų dėka, jūs galite pasiklausyti unikalų raritetinį įrašą, su originaliu autoriaus atlikimu, fone skambant jo Kolegos Mariuko improvizacijai apvaryto Bacho tema:
Įrašo autorius nežinomas, dėkingumas jam neišpasakytas
