Šia nuostabia, kovo 11-osios proga, manau verta nubraukti dulkes nuo savo užrašų knygelių ir dar kartą įamžinti tą sielos klyksmą išsprūdusį iš mano krūtinės gūdžių 2006-ųjų pavasarį Katedros aikštėje Vilniuje.
Ultrahiperpatriotinis eilėraštis
DAINA TĖVYNEI ŽADINTI
Trenk, broli, varpą, kad pautai skambėtų, Kad varpa ištįstų į virpantį bybį, Kad garsas nuo jojo pasklistų plačiausiai Ir kurvas plaukuotas į krūvą sušauktų! Jau laikas sutraukyti pančius vergovės, Jau laikas numesti guminį gandoną! Tėvynės laukai nearti dirvonuoja - Nėra kas pripistų anūkų senoliams... Tad imki, o broli, po varpą į ranką, Pirmyn ir atgal ark su noragu! Makštis - ne skylė, per gilios neišdroši, Drožk, broli drožk, kiek tik valiosi! Juk ne dėl kitų - dėl savo Tėvynės, Kiek krito kovoj nulenktų didžiavyrių! Ir sėklos kiek krito į dirvą nenašią... Kas jei ne mes Tautą išsaugos?! Ir aš, užsilipęs į bokštą aukščiausią Į viršų iškeltą virpinsiu Varpą, Žadinsiu Tautą pautais mosuosiu: - Piskimės, broliai ir seserys! - Piskimės, NEPASIDUOKIME!
————–
Pirmą kartą eilėraštis viešai skaitytas 2006-ų gegužės 24-ą, Poezijos pavasario Naktiniuoses skaitymuose, kuriuose man kartu su mano Kolega Mariumi buvo įteiktas www.tekstai.lt įsteigtas apdovanojimas “Už kreiviausiai iš tiesaus ir tiesmuko poezijos kelio išklydusį tekstą” – gipsinis juodai nudažytas bobos maketas mastelyje 1:10.
Laimingo atsitiktinumo ir šiuolaikinių technologijų dėka, jūs galite pasiklausyti unikalų raritetinį įrašą, su originaliu autoriaus atlikimu, fone skambant jo Kolegos Mariuko improvizacijai apvaryto Bacho tema:
Įrašo autorius nežinomas, dėkingumas jam neišpasakytas