Uodai

Audronei

Aplinkui zyzia uodai –
Vasara, uodų metas,
Merginoms tamsiais vakarais
Jie kojas be gailesčio gelia.

O jos gi niekuo nedėtos,
O jos gi nežmoniškai gražios,
Bet argi uodams suprasti,
Kad jas vien mylėti tegalima?

Maži, išbadėję įžūlūs –
Vis lenda ir lenda ir lenda…
O aš argi ne uodas
Į tavo geliantis ranką.

Man nežinomas anonimas panaudojo Viešiems sekmadienio eilėraščiams:

P.(ovilo) Lukšio (Žirmūnai); fotografuota 2008 06 22