Kas pasakys, kur baigiasi bajeris ir prasideda metaforos?

Pratęsiant teatro ir apskritai kūrybos temą, galima šiek tiek kitu kampu pažvelgti į tai kas yra žogaus reakcija į aplinką, mąstymo ir poelgių inertiškumas bei toks paprastas buitinis pasaulio suvokimas:

Nežinau kodėl, bet tie tvarkingai takeliu trypiantys žmonės man be galo primena mūsų mažos Lietuvėlės didžiuosius meninykus ir meninykes, viešai atrajojančius tai, ką susigraibė savo daugiau ar mažiau nusisekusių studijų metais…

 

Komentuoti

Igoris Rasteriajevas – pirštu į akį apie žmogaus-kūrėjo vietą

Prieš tai įraše tarp kitų įdėjau ir Igorio Rasteriajevo klipą, o štai šiąnakt besikankinadamas su hostinginiais serveriais bei duombazėm pauzės metu tarp virtualybės pazlo kilnojimo iš vienos vietos į kitą netikėtai Starikovo bloge užsiroviau ant interviu su Rasteriajevu.

Įdomu tai gali būti tik tam, kas matė internete samizdatinius Igorio klipus ir kuriems jie patiko (pvz. man). Tačiau vieną vietą iš viso pokalbiu noriu pacituoti, kaip mano paties minties pažodinį atsikartojimą, kito žmogaus lūpose:

Skaityti toliau

 

Komentuoti