Bliaunančios ir mykiančios revoliucijos pergalė Gyvulių ūkyje

Kai iš vakaro gerai ir drūtai išsituštini (žr., prieš tai buvusį įrašą), rytą jautiesi toks lengvas ir pakylėtas, kad savaime imasi ir eiliuojasi kas nors gražaus ir tyro, nuausto lietuviškais raštais… Štai man bevalgant kasdienine rytmetinę avižinę košę, kurios žmona davė man šiandien kaip buvo dabar visados ir per amžius, ir susieiliavo:

Bliaunančios ir mykiančios revoliucijos pergalė Gyvulių ūkyje

Yra tokia pasaulio Bamba,
Kuri vadinas – Lietuva,
Čia KėGėBistų ainiai saugo,
Ką iškovojo jiems minia

Akla banga per miestus ėjus,
Dainavus pamirštas dainas
Ir kažkodėl šventai tikejus,
Kad šitas kerdžius jos nemelž…

Naivi Tauta ir naivūs žmonės
Išmokyti save apgaut –
Vergauti kiekvienam tironui,
Tiek svetimam, tiek ir savam.

Galvodami, kad metam jungą,
Kuriuo sukaustyta dvasia
Iš tikro pakeitėm tik tvartą,
Kur šeimininkas mums numes

Į lovį – ėsti,
                   Į aslą – kraiko,
Ant balkio – virvę
                           ir laisvę rinktis.

 

Komentuoti

Hiperpatriotinis eilėraštis

Dar kartą kviesdamas visus į neformalų(ios) poezijos skaitymą, kuris vyks šiandien, ketvirtadienį 19.30 Psicho bare, pristatau vieną iš eilėraščių, kurį turėsite progą išgirsti gyvai:

Hiperpatriotinis eilėraštis

Jeigu Landsbergis gali rašyti eiles,
Vadinasi gali kiekvienas
Lietuvos patriotas išeiti į priekį
Ir savo žodžiu griauti Sistemą.

JUDEN RAUS!
Keturi komunarai nemiega –
Jie sugrįš iš Dzūkijos miškų!

Kur tu būsi tuomet , o poete?
Gersi vėl su draugais
Arba kurvoms gaminsi vaikus?

O Tėvynė? O žemė, kuri
Davė tau ir gyvybę ir kalbą?
Kas ją gins? Maxima? Orlen? Iki?
O tu apsišikęs tylėsi?

Aš žinau – tu ne toks!
Pasiruošk, o brolau,
Vietoj lyros paimk lygiavamzdį!
Nusišveiski kerzus,
Eisim mušti negrus –

LIETUVA NEBUS NUGALĖTA!.

 

Komentuoti

Dar kartą apie Tėvynę ir Tautą

Ech, vis ruošiausi parašyti ruošiuosi, bet tik dabar prisiruošiau.

O parašyti norėjau apie tokį savotišką informacijos sklidimo internetu efektą: kai parašiau paskutinį įrašą (su labai pacifistiniu eilėraščiu) – kitą dieną vartydamas Delfio komentarus prie straipsnio apie Libiją radau tą savo eilėraštį įrašytą kaip komentarą – F.Castro koneveikia „fašistinį NATO karą“ Libijoje

Maža to, netgi su penkiais balsais, kad patiko… Smagu, kai Tauta įvertina.

Kadangi mano blogą skaito labai nedaug žmonių (kol kas) beveik garantuotas, eilėraštį tas komentatorius pamatė ir nukopijavo iš Blogoramos.lt – šiaip ar taip ją kasdien perverčia virš tūkstančio unikalių lankytojų. Beje daugiau kaip 3/4 skaitytojų į šitą puslapį taip pat ateina iš Blogoramos.

Gerai, užteks savipasitenkinimo aprašinėjimo, o kad šis įrašas turėtų daugiau prasmės, vertės ir jūs nesigailėtumėte jį pradėję skaityti, siūlau dar vieną labai patriotišką eilėraštį apie Tėvynę ir Tautą iš tų senų laikų, kai dar nelabai skyriau, kuos skiriasi meilė Tėvynei ir meilė Moteriai:

Lietuviams

Maža sukriošusi tautelė,
Nešiojanti lietuvių vardą –
Kas nori, tas ją dulkint gali,
O ji bučiuoja priešo ranką.

Savus pamiršusi Dievus
Kitiems dievams maldų prikūrė:
“Marijos žemė…” ar tik jos?
Kutena nosį sieros dūmai.

Laužai kūrenami vien tuo,
Ką žmonės savo sieloj turi.
Tai gal įkalkime baltos –
Lai rojus atitenka durniams.

——
Beje, aš visiškai nebevartoju alkoholio bei tabako gaminių, kaip ir kitų kvaišalų. Kada nors apie tai parašysiu atskirai ir išsamiai.

 

Komentuoti