Kodėl aš pavydžiu rusų studentams jų dėstytojų ir apie žudynes perversmų metu

Spalio ketvirtą dieną bus paskutiniųjų TSRS agonijos traukulių metinės – 1993 metais įvyko demokratizatoriaus ir nusipelniusio alkoholiko Jelcinų Boriskos suorganizuotas valstybinis perversmas Rusijos federacijoje, liaudyje žinomas kaip “Baltųjų rūmų šturmas”.


Vakarų spauda visada mėgo išraiškingus rakursus

Atsimenate tuos ikoninius vaizdus – tankas šaudantis į Rusijos parlamento – tuomet dar Aukščiausios Tarybos pastatą, alkoholikas Boriska ant tanko, mosikuojantis savo bepiršte letena ir t.t.


Bolševikasanditas ant bronevyko tanko sako kalbą (dėmesio – žr. į tankistą)

Tačiau kitų vaizdų, kurie liko už kadro – tūkstančiai lavonų, sudraskyti iš stambaus kalibro kulkosvaidžių, gretimuose kiemuose į pakaušį šaudomi Aukščiausios Tarybos gynėjai, baržos Maskvos upėje plukdančios sudeginti perversmo derlių… to mums nerodė, nerodo ir dar negreitai parodys. Skaityti toliau

 

Komentuoti

Fursovo skaityklėlė

Mano reti ir brangūs skaitytojai tikriausiai pastebėjo, kad aš karts nuo karto paplatinu Andrejaus Fursovo informaciją. Savo pasisakymuose jis, kaip tikras pedagogas vis nepamiršta pasiūlyti kokios nors prasmingos literatūros. Aš pats su dideliausiu malonumu perskaičiau jau kelias jo rekomenduotas knygas. Savo planuose netgi pasižymėjau tokį punktą – kada nors pasiknisti ir susidaryti “Fursovo skaityklėlę” iš kurios galėčiau reguliariai apgreidinti smegenėles.

Bet pasirodo, Fursovas tokias mintis sukelia ne man vienam. Ką tik užtikau ir kopyleftinu “Fursoff aproved” literatūros sąrašą iš rusiško Gyvžurnalio – http://feeenrijk.livejournal.com/13403.html.

Vienintelis dalykas, kuo aš pats asmeniškai jį papildysiu (ateityje) – tai nuorodomis iš kur nusisiurbti knygas. Ir galbūt pridėsiu savo anotacijas prie jau perskaitytų. Skaityti toliau

 

Komentuoti

A. Fursovas apie švietimo krizę

Mokslo metų pradžios proga kilo noras užfiksuoti Andrejaus Fursovo (Андрей Фурсов) mintis ir pastabas apie civilizatorių okupantų vykdomą visuomenės debilizaciją švietimo pagalba.

Kol Lietuvos mokslo visuomenė tyliai ėda šūdą, t.y. laižo bankų ir biudžeto babkėmis apkaišytą liberastinio debilo-kenkėjo Steponavičiaus šikną, Rusijoje analogiška švietimo “reforma” ir “reformatoriai” niekaip nesugeba užglušinti sveiko proto ir sąžinės balso.

Švietimas pavojuje:

 Švietimo reforma: “už” ir “prieš”:

 

Komentuoti