Вот эту долбаебень посмотрело 55 миллионов человек, за одно поколение деградировали ниже плинтуса…

Nesusilaikiau:

Не плачь девчонка, пройдут дожди,
50 стукнет – ты только жди!
И сиськи станут как два ведра,
соски повиснут прям до бедра.

Ждём клип “всё тлен, увеличу член”

 

Komentuoti

“Matilda” – Rusijos Imperijos monarchijos pašlovinimas

2017-ais metais laukiamiausiu Rusijos filmu dar toli iki premjeros tapo istorinė-kostiuminė drama “Matilda”. Bet kaip ir viskas Rusijoje – į paprastą standartinį žanrinį apibrėžimą šis kinematografo kūrinys nesutilpo. Pilnas žanro apibūdinimas turėtų būti “istorinis biografinis detektyvas autentiškuose interjeruose su stympanko elementais meilės dramos motyvais”.

Čia jeigu taip išsireikšti, nevaržant savęs.

O jeigu varžant – rusai per visą savo kino istoriją pirmą kartą nufilmavo kinojuostą, kurioje nėra neigiamų personažų ir kuriame žavinga dekoratyvaus nerūpestingumo forma kontrastuodama su realios Rusijos istorijos tragizmu suskambėjo iki šiol neregėtais niuansais.

Nežinia, ar toks ir buvo režisieriaus bei scenaristų sumanymas, ar tai gavosi netyčia – kai pati tema ir aplinkybės tampa viršesnės ir uždeda savo antspaudą, bet kuriuo atveju – tai labiausiai vykęs Rusijos istorinis filmas. Pažiūrėjus jį tampa keista, kodėl buvo keliama tokia isterija Rusijos patriotystų gretose ir monarchistų mylėtojų galvose.

Tokiose kaip nuostabiosios ir žymiosios Krymo prokurorės Natalijos Paklonskajos.

Niaša buvo gatava gultis kryžiumi, jog šitas filmas nebūtų platinamas ir rodomas plačiosioms masėms, kaip šmeižiantis “jo šventąją didenybę”. Tik, o kuogi pasireiškia tas šmeižimas?

Gal tuo, kad grynaveislį vokietį Nikolajų Romanovą suvaidino grynaveislis vokietis Larsas Aidingeris? Kaip, tik, toks aktoriaus parinkimas suteikia autentiškumo. Kaip autentiškumo prideda ir mūsų Ingeborgos Dapkūnaitės lietuviškas akcentas Rusijos Imperatorienės lūpose. Ir kaip baleriną Matildą – lenkę pagal kraują, suvaidinusios aktorės lenkaitės Michalinos Olšanskos vakarietiškas veidelio dailumas.

Prisipažinsiu, prasidėjus Rusijos internete “antimatildos” judėjimui, kažkuriuo metu buvau įtikintas, jog aktorius Aidingeris, parinktas imperatoriaus rolei – pagal savo tikrąjį pašaukimą yra pornofilmų, taip sakant, atlikėjas. Kadangi man tai nekėlė nei didelio susidomėjimo, nei ypatingo noro aiškintis, kur melas, o kur tiesa, tame propagandos “už” ir “prieš” cirke, o štai jau po filmo pasiaiškinus, pasirodo, kad Larsas Aidingeris – normalus draminis teatro ir kino aktorius, puikiai įsipaišęs į imperatoriaus Nikolajaus II-ojo fizinius duomenis.


Originalas ir dublikatas

Dar vienas argumentas, kuriuo it vėzdu mosavo monarchofilai – kad šventvagystė yra vaizduoti oficialų pravoslavų cerkvės kankinį ir šventąjį, besivalkiojantį paskui prostutijuojančią baleriną. O bet tačiau – pabūkime teisingi sau ir mirusiesiems – neribotos ano meto valdančio šūdeličio galimybės tenkinti savo geidulius buvo realizuojamos visu 100 procentų!

Tiek imperatoriai, tiek kunigaikščiai, grafai, baronai ir visi kiti ano meto oligarchai sau leido ištvirkauti lygiai tiek, kiek juos varžė jų pačių sąžinė ar jos neturėjimas. O balerinos Matildos Ksešinskos uždarbiavimas teikiant sekso paslaugas elitiniams klientams yra uždokumentuotas ne vienuose ano meto memuaruose ir biografijose. Kaip uždokumentuotas yra ir pusiau oficialus haremo pobūdžio imperatoriškųjų rūmų gyvenimas.

Tačiau kai ko svarbaus iš to, kas buvo realybėje, filme trūksta. Ir jeigu jau piktintis, tai reikėtų kelti klausimą, kodėl Matilda Ksešinska yra pateikiama kaip naivi paprasta elitinė prostitutė, nelygių santykių auka, meilės deivė, paaukota vardan Valstybės… Kai tuo tarpu ji buvo ne eilinė balerina, šokanti pagrindines partijas Baleto Teatro  bordelyje, o turtinga verslininkė – kapitalistė, Putilovo patrankų liejyklos dalininkė, prašmatnių rūmų Peterburgo centre savininkė, taip pat jai priklausė ne viena vila madinguose užsienio kurortuose.


M. Ksešinskaja šį namuką pasistatė 1904 metais

Apie šią jos gyvenimo pusę filme neužsimenama nė žodeliu. Kodėl? Todėl, kad tuomet tyros meilės ir aistringo sekso aromatą gerokai praskiestų milžiniškų piniginių sumų, valstybinių užsakymų, korupcijos, juodų pinigų kvapas.

Kad ir kaip tai bebūtų netikėta, tačiau Matilda Ksešinska iš tiesų prisidėjo prie Rusijos Imperijos sunaikinimo. Bet ne ištvirkaudama su imperatoriškosiosmis ypatomis, o parazituodama ant Imperijos karinės sistemos, taip mažindama jos efektyvumą ir didindama karo – pirma Japonijos-Rusijos, o vėliau – I-ojo pasaulinio, aukų skaičių.

Visa ši situacija detaliai aprašyta ir išnarstyta Vidinio TSRS Prediktoriaus analitinių užrašų, skirtų Didžiosios Spalio Revoliucijos šimtmečiui, pirmoje dalyje. Būtinai pasiskaitykite, jeigu suprantate rusiškai.

Tačiau dėl tokio svarbaus momento nei patriotystai, nei monarchofilai Rusijoje neprotestuoja, nes jie yra lygiai tokia pati lochų minia, kuri mikliomis dresiruotojų rankomis yra nukreipiama ten, kur reikalauja scenarijus. O scenarijus šiandien reikalauja mylėti ir sakralizuoti Rusijos Imperiją. Praėjus šimtui metų nuo revoliucijos globalizatoriai, sunaikinę Rusijos Imperiją nusprendė, kad iš jos griuvėsių iškilusi Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga ideologiškai yra žymiai pavojingesnė globalizmui, negu visus vakarietiškus standartus atitinkanti parlamentinė monarchija, kurioje marionetinis ir savo valios neturintis monarchas yra nuolankiai valdomas jį aptūpusių patarėjų-ekspertų ir meilužių-komersančių.

Nežinau, ar toks ir buvo sumanymas, tačiau išoriškai aktoriaus Larso Aidingerio personažas darniai susišaukia su 1981 metais aktoriaus Anatolijaus Romašino personažu iš tarybinės ekranizacijos, apie tą patį nelaimingą paskutinįjį Romanovą ir jo Imperijos žlugimą Elemo Klimovo filme “Agonija”.

Tai ką 1981-ais metais puikiai perteikė tarybinis aktorius – “pačio galingiausio” žmogaus imperijoje priklausomybę nuo aplinkos ir “likimo”, po 36-ių metų taip pat puikai atkartojo kolega vokietis.

Kas užkliuvo šiame filme – tik du dalykai:

1 – nevykusi afiša, iškreiptai atvaizduojanti filmo esmę. Joje vaizduojami trys personažai, o trečias šiuo atveju netgi nėra pagrindinis iš antraeilių.

2 – pradžioje erzina operatoriaus skuba. Scenas jis nutraukia taip, tarsi filmuotų kažkokį serialą ir reikia prigaminti greitai ir daug. Veiksmas vyksta taip meniškai prisodrintose erdvėse, kad žiūrovui reikia duoti laiko į jas pažvelgti, o ne varyti jį per scenariajus puslapius. Tačiau kažkurioje vietoje, tas skubos jausmas prapuola ir tuomet prasideda tikras kinas.

Ir tai yra viskas, ką galima prikišti šiam filmui. O ko negalima iš jo atimti – tai kas lieka už kadro: Rusijos Imperijos didybės, kurios pabaiga artėja su kiekviena prašvęsta diena.

Pasikartosiu – dailininkų, tiksliau, trijų dailininkių darbas – nuostabus! Tokio lygio, Rusijos kinematografas dar niekada nebuvo pademonstravęs.

Rekomenduoju, jeigu tik įmanoma, žiūrėti “Matildą” kinoteatre, o gal dar spėsite.

 

Komentuoti

Kiek Lietuvoje gyventojų? Putinas sako – Putinas žino

Antrą kartą skandinavų Masinio Durninimo Organai, ugdantys rusofobiją Lietuvos piliečių širdyse, pateikė Rusijos federacijos vadovą Vladimirą Vladimirovičių Putiną kaip “laisvos” ir “nepriklausomos” Lietuvos valstybės niekintoją ir jos demokratinių pasiekimų menkintoją.

Niekinimas ir menkinimas pasireiškė tuo, jog V.V. Putinas viešai įvardino Lietuvos gyventojų skaičių šiek tiek besiskiriantį nuo oficialiai Lietuvos statistikos departamento deklaruojamų 2,9 milijono.

“Šiek tiek”, šiuo atveju – daugiau negu dvigubai mažiau. V.V. Putinas teigia, kad Lietuvoje dabar gyvena 1 milijonas 400 tūkstančių čiabuvių.

Pirmą kartą šis skaičius iš jo lūpų nuskambėjo jam viešint Kaliningrade, kur jis revizavo Kaliningrado dažasvydžio ir šratasvydžio klubus, besiruošiančius okupuoti Lietuvą. Antrą kartą – duodamas interviu JAV televizijai CBS, prieš pat savo vizitą į Jungtinių Tautų būstinę – http://kremlin.ru/events/president/news/50380.

Tiksliai, V.V. Putinas kalbėdamas apie buvusią gintarinę TSRS respubliką, išsireiškė taip:

Ну вот, скажем, одна из этих стран – Литва. Там ещё в советское время знаете сколько населения было? 3 миллиона 400 тысяч человек. Небольшая страна, небольшая республика. Сейчас, я посмотрел справки последние, – 1 миллион 400 тысяч. Где люди? Больше половины граждан покинули страну.

Вы представляете, если бы больше половины американцев выехали с территории Соединённых Штатов? Катастрофа.

Na štai, tarkim, viena iš šitų šalių – Lietuva. ten dar tarybiniais laikais žinote kiek gyventojų buvo? 3 milijonai 400 tūkstančių žmonių. Nedidelė šalis, nedidelė respublika. Dabar, aš pasižiūrėjau paskutinius sąrašus,  – 1 milijonas 400 tūkstančių. Kur žmonės? Daugiau negu pusė piliečių paliko šalį.

Jūs įsivaizduojate, jeigu daugiau nei pusė amerikiečių išvažiuotų iš Jungtinių Valstijų teritorijos? Katastrofa.

Ir štai, mūsų skandinaviškus šeimininkus apotarnaujantys ruporai prabliuvo loti – “Putinas meluoja! Mūsų beveik trys milijonai! Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,9 mln. žmonių.”

Į ką reikia atkreipti ypatingą dėmesį V.V. Putino frazėje? Į žodžius “aš pasižiūrėjau paskutinius sąrašus“. Į kokius sąrašus jis žiūrėjo? Gal prisijungė prie Lietuvos statistikos departamento tinklapio ir pasiknaisiojo po jo turinį? O gal tiesiog pagūglino arba susirado Vikipedijoje straipsnį pavadinimu “Lithueinia”?

Aišku kad ne – jis davė kažkam iš savo padėjėjų-sekretorių komandą, kad jam pateiktų reikalingus duomenis. Tas kažkas nuėjo kažkur ir atnešė. Tai kodėl jis atnešė savo šefui KITOKIUS DUOMENIS NEGU PATEIKIA apie mūsų gyventojų skaičių mūsų Statistikos departamentas? Juk kas gi daugiau jeigu ne mes patys geriausiai turėtume žinome, kiek pas mus yra gyventojų, ar ne?

Nejaugi tas padėjėjas-sekretorius buvo toks kvailas, kad PABANDĖ APGAUTI KRUVINĄ DIKTATORIŲ – KAGĖBISTĄ PUTINĄ?!

Vargu bau. Lygiai atvirkščiai, jis kruvinam diktatoriui atnešė duomenis, kurie labiausiai atitinka realybę, nes kitaip jis ne Putinui sekretoriautų, o skintų braškes laukuose palei Birmingemą.

Putinas, negali sau leisti gyventi iliuzijose, nes norint valdyti procesus – reikia turėti kaip galima tikslesnę informaciją.

Taigi, iš kur jo sekretorius gavo informaciją, kad Lietuvoje mūsų yra dvigubai mažiau negu teigia mūsų demokratiškas Statistikos departamentas, demokratiškas JAV Gūglas ir demokratiškoji JAV Vikipedija?

Iš kur, iš kur – iš žvalgybos. Rusijos federacijos Užsienio žvalgybos analitikai, dirbantys su Lietuva renka, tikrina ir pastoviai atnaujina VISĄ RUSIJOS STRUKTŪROMS REIKALINGĄ INFORMACIJĄ, apie mūsų linksmą šalelę. Tame tarpe ir gyventojų skaičių, ir tautinę sudėtį, ir rusofobų procentą bei pačių pavojingiausių sąrašą…

Ar pamenate ta Vikilykse publikuotą JAV ambasados Lietuvoje ataskaitą, kurioje minima kaip mūsų Statistikos departamento vadovas simboliška pavarde Gaidys jiems neša savo turimus duomenis? Lygiai taip pat kažkas neša duomenis Rusijos žvalgybai. O gal ir neneša, gal Rusijos žvalgybininkai-kompiuterastai ramiai naršo po visus mūsų savivaldybių ir begalinių departamentų kompiuterius ir atsipumpavę visus duomenis daro savo analizę ir išvadas?

Tai tik technikos reikalas.

Faktai yra tokie:

– Vladimiras Vladimirovičius niekada nemeluoja (blogiausiu atveju – nutyli);

– Vladimiras Vladimirovičius nenutylėjo, kad Lietuvoje šiuo metu – 1 milijonas 400 tūkstančių gyventojų.

Su kuo mus visus ir sveikinu. Žinoma, jeigu tu, mielas skaitytojau, esi glušius ir kakoji trispalvėmis spiromis iš savo begalinio “patriotiškumo” – gali tikėti mūsų VALDŽIAGYVIŲ MUMS KABINAMAIS MAKARONAIS – taip vadinama “oficialia statistika”. O protingas sąmoningas žmogus neleis sau gyventi išgamų valdžioje sukurtomis iliuzijomis, o priims net pačius skaudžiausiu faktus ir pasidarys iš jų tinkamas išvadas.

Pavyzdžiui, kad ir tokią:

Mūsų VALDANTYSIS ŠŪDELITIS per 25-erius “laisvės” ir  “nepriklausomybės” metus atliko lygiai tokios pat apimties darbą, kokį kadaise nuveikė LDK žemes nusiaubęs JUODASIS MARAS – tai yra, sunaikino krašte daugiau negu pusę žmonių.

 

Komentarai(ų) 2

Apie “piktąsias dvasias”, egzorcizmą ir psichinius… seismografus

Pradžiai, siūlau persiskaityti trumpą straipsniuką iš Delfio – parašė Ieva Urbonaitė-Vainienė: “Egzorcisto Arnoldo Valkausko atsakas Vaidoto Grincevičiaus gynėjams”

Vieną iš 7-ių Lietuvos egzorcistų, kunigą Arnoldą Valkauską ne tiek suglumino V. Grincevičiaus daina, kiek neadekvati kultūros veikėjų reakcija į teisėsaugos veiksmus prieš autorių.

„Jeigu dainoje būtų raginimas daužyti negrų galvas į sieną, žydų galvas į sieną ar gėjų galvas į sieną, manau, būtume išgarsėję pasaulyje ir tokio atgarsio sulaukę, kad ne tik Lietuva sureaguotų. Tačiau žodžiai apie vaikų galvų daužymą į sieną vertinami kaip saviraiška“, – stebėjosi dvasininkas, klausdamas, kokia tada mūsų kultūra.

Žvelgiant iš krikščioniškos pozicijos, Šėtonui adresuotas prašymas paimti mano sielą, egzorcisto įsitikinimu – satanizmo propaganda:

„Savęs pašventimas šėtonui, be jokios abejonės, turės akivaizdžias pasekmes tiems, kurie dainavo kartu sąmoningai ar nesąmoningai. Žmonės gal nesupranta, ką daro, tačiau tai jau malda piktajai dvasiai“.

Skaityti toliau

 

Komentuoti

Emiro Kusturicos tarybinė rusofilija

Susivedžiau sau jutūbės paieškoje “Kusturica”, norėdamas pasiklausyti serbiškai-bosniškai-jugoslaviškos muzikos, pasileidau pirmą pasitaikiusį įrašą iš koncerto (2005 metų Buenos Airėse) – pradėjo groti, o aš vos išgirdęs pagalvojau: Vis tik šaunuolis Kusturica ir su Jugoslavija toli gražu dar nėra viskas baigta, kol ant šios Dievo žemės stovi ir net nežada subyrėti Rusija!

Pasiklausykite ir jūs, gerbiami mano vienetiniai skaitytojai, kokiai muzikai skambant jugoslavai išeina į sceną Ostapo Benderio svajonių mieste:

Ne veltui, pati pirmoji Kusturicos ir “Nesmaukančiųjų orkestro” daina, kuria jie pasisveikino su argentinoispanais, argentinoindėnais ir argentinoafrikiečiais buvo “Drang nach Osten!” [Žygiuokite į Rytus!]

Drang nach Osten,
Liebe Kinder!
Drang nach Osten
Im Folksvagen.

Drang nach Osten
Ueber den Fluss,
Drang nach Osten
Liebe Kinder –

Oh, das Schpiel hat
Keinen Schluss…

====================

Žygiuokit į Rytus,
Mieli vaikai!
Žygiuokit į Rytus
Savo folksvagenais.

Žygiuokit į Rytus
Per upes ir kalnus
Žygiuokit į Rytus,
Mieli vaikai –

Ooo, šis žaidimas
Yra be pabaigos…

 

Komentuoti

Muzikinė pauzė: mūsų dainos – tau, Amerika!

Šio mėnesio muzikinis topas – vienareikšmiškai susideda iš dviejų gabalų:

1 – “Gudbai, Amerika.”

2 – “Amerika, durniaus nevolioki!”

Prošė velkam very slušatь:

1 – “Gudbai, Amerika”

 

Kuomet nutils visos dainos,
Kurių aš nežinau,
Tvankiame ore riktels
Paskutinysis popierinis garlaivėlis.

     Sudie, Amerika, ooo.
     Kur aš niekada ir nebuvau.
     Amžiams sudie,
     Paimki bandžią ir sugroki atsisveikinant -
     Lalai...

Man jau seniai per maži
Tavieji nutrinti džinsai.
Mus taip ilgai mokė
Mylėti tavo uždraustus vaisius!

     Sudie, Amerika, ooo.
     Kur aš niekad ir nebūsiu.
     Ar beišgirsiu dar dainą,
     Kurią suvisam prisiminčiau?
     Lalai...

Viso gero!

Skambant būtent šiai “Nautilus Pompilius” dainos melodijai per parolimdiados uždarymą (kovo 16-ąją, Krymo referendumo dieną) išėjo rusijos parolimpinė rinktinė.

Įsiklausykite į publikos reakciją, prasidėjus dainos akordams…

…ir dar:

 

2 – “Amerika, durniaus nevolioki”

 

Nevolioki durniaus, Amerika,
Degtinėlės še tau - sušalai,
Kas tas Sibiras, kas ta Aliaska - du krantai:
Pirtis, degtinė, armonika ir lašiša!

Nevolioki durniaus, Amerika,
Už jūrelių tikriausiai liūdi?
Kas tas Sibiras, kas ta Aliaska - du krantai:
Bobos, arkliai ir vienatvė kely!

. . .

Daug pas mus raudonos medžiagos -
Marškinius, bičiuliai, pasiūsime ir jums!
Ech, karūna, Rusijos imperijos,
Jekaterina, tu buvai neteisi.

Nevolioki durniaus Amerika,
Nenuskriausime, sakome tau,
Atiduoki žemelę Aliasačką.
Atiduoki gimtаją atgal!

Atiduoki gimtаją atgal!

Nevolioki durniaus Amerika,
Še veltinius, sušalai jau turbūt,
Kas tas Sibiras, kas ta Aliaska - du krantai:
Pirtis, degtinė, armonika ir lašiša!

Taip į areną išėjo Rusijos rinktinė per Olimpiados uždarymą:

O taip buvo Sevastopolyje, kovo 16-osios vakare po Krymo referendumo:

 

Na ir kaip čia neprisiminti: “Amerika – mums ne nurodymas!”

 

Groja, šoka ir pindosofilus trolina “Klajojantis Pantino orkestras”

 

Komentuoti

Pagrindinis Visuomenės Saugumo Koncepcijos (KOBos) Lietuvoje platintojas – LRT

Netrukus parašysiu truputį detaliau į KOB.lt, o kol kas – tik perpublikuoju tai, ką vakar naktį įdėjau į jutūbą:

“Правду говорить легко и приятно” – М. Булгаков (“Мастер и Маргарита”)

“Tiesą sakyti lengva ir malonu” – M. Bulgakovas (“Meistras ir Margarita”)

2014 metų kovo 16-ą dieną, Krymui balsuojant už sugrįžimą į Rusijos sudėtį, kuriuo buvo atstatytas ikichruščiovinis pagrindinės ir vienijančios TSRS respublikos veidas, “nepriklausomos” Lietuvos televizijos etatinė ir ilgametė “karjerinė žurnalistė” Nemira Pumprickaitė tapo pirmąja ypata pasaulyje, kuri per CENTRINĮ OFICIOZINĮ TV kanalą “plačiosioms masėms” pristatė Visuomenės Saugumo Koncepciją (KOB).

Nežinia, ar iš kvailumo, ar “paįtakota” Rusijos “įtakos agentų” ji didmoteriškai sulaužė visus informacinius tabu, kuriuos ant KOBos viešinimo griežtai uždėjęs kolonijinis “pasaulinės demokratijos” režimas ir kurie sėkmingai galiojo nuo pat TSRS kolonizavimo jungtinėmis civlizatorių pajėgomis.

Nesvarbu, kad pusę jos žodžių – buvo niekuo nepridengta “heit spyč”, o kita pusė – melas ir informacijos iškraipymas – esmė, ta, jog ji savo visažinystės vedama ir savo intelektualinėje didybėje nusvaigusi net nesusivokė, kokia reklamą padarė NAUJAJAI ŽMONIŠKUMO PASAULĖŽIŪRAI, griaunančiai “amžinąją” parazitų sistemos tvarką, realizuotą per minios-“elito” visuomenėse formavimo iš kartos į kartą algoritmiką.

DIDELIS IR NUOŠIRDUS AČIŪ TAU, Nemira! Tikiuosi, kad tau nieko nenutiks už šį tavo ir visos LRT “Savaitės” “kūrybinės” grupės apsilažalinimą prieš savo šeimininkus.

Lietuviški tinklapiai skirti Visuomenės Saugumo Koncepcijai:
http://KOB.lt
http://VisuomenesSaugumas.eu

Prijaučiantys:
http://sarmatas.lt
http://BukimeVieningi.lt

Visuomenės Saugumo Koncepcijos pirminė medžiaga (rusiškai):
http://dotu.ru

VSK literatūros biblioteka (rusiškai):
http://vodaspb.ru

 

 

 

 

Komentuoti

Su gimtadieniu

Vietoj to, kad išpilti savo šešis kilogramus tulžies ant bergdžių intelektualių, masonių ir karjerenmacherių (ką vistiek kada nors greitu laiku padarysiu), noriu pasveikinti visus su gražia gimimo diena:

1879 metų gruodžio 21-tą dieną gimė Josifas Visarionovičius Džiugašvilis, sceninis pseudonimas – Stalinas, partinis – Koba.

Šventosios, lygios apaštalams, kunigaikštienės Olgos šventykloje Strelnoje, prie Peterburgo,
atsirado ikona, vaizduojanti palaimintąją Matroną maskviškę, laiminančią Staliną mūšiui…
(Iegumenas [atitinka vyskupą] Eustachijus)

Ir nors, tikroji jo gimimo data skiriasi nuo oficialios, tačiau būtent šią datą buvęs seminaristas, nuoširdus bolševikas ir genialus politikas, puikiai išmanęs masoniškosios numerologijos kodus ir patepųjų žymėjimo įdagais procedūras, pasirinko savojo kovos už Teisingą Žmonių Pasaulį kelio pradžioje.

Nuo Senovės Egipto hierofantų laikų du skaičiai yra ypatingi ir vienu ar kitu pavidalu yra atkartojami praktiškai visose Globaliojo Prediktoriaus organizuojamų akcijų datose: “11” ir “12”. Jų klapčiukai – masoninės mandavoškės, perėmę tą mada dar pridėjo ir veidrodinį skaičių “atspindį”.

Josifas Visarionovičius – nežinia ar pats, ar paprotintas gudresnių pogrindžio kolegų, sąžiningai užsivilko šią kaukę – 12 mėnuo 21 diena rusišku stiliumi rašomi nuo galo kaip: 21.12.1879. Ką gali žinoti, gal tai ir padėjo suklaidinti masonų feiskontrolą ir padoriam žmogui prasiskverbti ten, kur galėjo patekti tik grynaveisliai ir grynaveislių statytiniai.

Tegu šias nelabai svarbias temas aiškinasi profesionalios akademinio mokslo prostitutės – taip vadinami, istorikai, o mudu, mano mielas Dienorašti, tiesiog ramiai ir kultūringai paminėsime šią didžią mūsų istorijos datą.

Beje, kas gali paneigti tikimybę, kad šįvakar Vilniuje šaudomi fejerverkai yra skirti ne Josifui Visarionovičiui?

O dabar – ŠVENTINIS MENIU: Skaityti toliau

 

1 komentaras

Jumoras didžiojoje politikoje arba kaip Putinas evrointegratorius išmaidanino

Labas, mano mielas Dienorašti.

Man iškilo baisi dilema – prieš kelias valandas buvau pasiųstas ten, kur nuėjau tik dabar: neapkęsti ir lieti savo neapykantos, ir jau buvau kaip ir pasiryžęs išlieti savo švelnią ir tyrą nemeilę visokioms šiuolaikinėms intelektualėms, masonėms ir šiaip “karjeros” moterims, kurios dėl man nesuvokiamų priežasčių yra sąmoningai nusprendusios likti bergždžios ir padvėsti kaip sterilizuotos kalės arba katės, taip ir nepadovanojusios pasauliui savo veislinių genų ir savo išskirtinio intelekto paveldėtojų, tačiau, kai pradėjau rašyti šiuos žodžius, pasidarė baisiai vėlu.

Maža to, pasipainiojo ne tokia asmeniška ir feminoidinė, tačiau labai smagi ir geopolitinė tema, kuri iškėlė man kitą dilemą: buvau tvirtai nusprendęs nė žodžio neparašyti Tavyje, mano mielas Dienorašti, apie Mažarusijos sostinėje Kijeve mekenančius avinus ir ožkas, kamuojamus maidauno viruso. Ne dėl to kad nestebėčiau per saugų atstumą siautėjančių debilų, bet todėl, kad šito farso rezultatas, aišku bendrais bruožais, man buvo žinomas dar prieš Lietuvai pradedant “pirmininkauti” Evrojūzui.

Ir kas svarbiausia – šį kartą mano tylios prognozės praktiškai sutapo su realybę. Tiesą sakant, realybė jas kol kas netgi pranoksta: už 15-ą milijardų žalio šikpopieriaus vienetų mano mylymas ir gerbiamas Volodia paruošė puikią dovaną ne tik visai rusų liaudžiai, klastingų istorijos manipuliatorių suskaldytai į tris dalis, bet ir sustiprino viltis VISŲ tautų, norinčių atsikratyti naglosaksoniškų išgamų parazitizmo bei jų vykdomos globalios pidorasingo politikos.


VALDYTI TAIP, KAD DRAUGAS STALINAS AČIŪ PASAKYTŲ!

Kalba eina būtent apie tuos 15-ą milijardų ir kadangi jau pradėjau, tai ir pabaigsiu: visi mes girdėjome, kad Vladimiras Putinas su Janukovičiumi užvakar pasirašė sussitarimą, tiksliau bent dešimt skirtingų sutarčių, tarp kurių buvo ir “programos vinis” – Rusijos Federacija investuoja 15-ą milijardų dolerių į Ukrainos Respublikos valstybines obligacijas.

Iš vertus į žmonių kalbą – didžiarusiai skolina savo broliams mažarusiams krūvą babkių už mažus procentus.

Tačiau niekas mūsų Lietuvos internetėliuose nedetalizuoja IŠ KUR Rusijos Federacija trauks tuos 15-ą milijardų (tarp kitko, pirmą dalį sumos pervesti turi per tris dienas nuo sutarties pasirašymo). Tik probėgšmais visokie delfinariumai ir kitos spaudos atmatos užsimena apie tai, kad pinigai bus naudojami iš “Nacionalinės gerovės fondo”.

Štai čia ir prasideda smagumas. Skaityti toliau

 

Komentuoti

Aš – LTSR produktas. Ir man dėl to nė trupučio ne gėda… Ir negaila… Ir netgi šiek tiek tuo džiaugiuosi…

Labas, mano mielas Dienorašti.

Po ilgų darbų ir sunkių savaitgalių, pagaliau šį ramų pirmadienio vakarą, sumaniau pasiklausyti ko nors romantiško ir pozityvaus.

Ačiū Dievui, kad yra toks mūsų pseudožurnalistikos jautinis kaspinuotis kaip Rimvydas Valatka – jo pasiūlymu kaip tik ir nusprendžiau pasinaudoti.

Visgi smagu prisiminti persitvarkymo laikų žvaigždes, kurios savo karjerą pradėjo sąjunginės televizijos pramoginėse laidose – kaip kad Gazmanovas, ir tokias kaip “Liubэ”, kurios pirmieji albumai buvo minkšto vinilo plokštelės, įsegtos kaip priedas į jau nebepamenu kokį žurnalą.

Nors tiesą sakant, pats Gazmanovas nuo pat pirmojo savo hito “Moriačkos” – man tokio pat reikšmingumo kultūrinė persona, kaip ir kokia nors niekam nežinoma Kristina Orbakaitė arba Filia Kirkorovas, tačiau šitos dainos priedainis – pramuša:

Идите все нахуй – сделан я в СССР!

[Eikite kakint – mane išdrožė Tėtė Karlas!]

Skaityti toliau

 

Komentuoti