Suokalbis

Kadaise Vilniuje buvo tokia kavinė, kurioje sostinės kūrybinė šūdinteligentija неотходя от кассы pragėrinėjo savo honorarus, kuriame amžinai jaunos formaldehizuotos senmergės gaudavo ne tik pasiūlymų šiąnakt pasipysti, bet ir girtų poetų eilių, kuriame ant parketo tarp babuininius šokius trypiančių kojų gulėdavo Maceina su odine skrybėle ir odiniu apsiaustu, kuriame aš su Kolega leisdavom savo viengungiškus penktadienius ir iš kurio į paskutinę kelionę policijos bagažinėje išvažiavo girtas v drebezgi Beresnevičius.

Štai ta vieta mano atminties archyve:

Tapyta gūdžiais Tapkiaus-Šlepkiaus parazitavimo laikais, aliejumi ant drobės, iš atminties, neįrėminta.

 

Komentarai(ų) 2

Judita

Senas eskizas aliejumi ant gofrokartono Biblinės žydkrikščionių pasakos motyvais apie “drąsiąją mergelę Juditą nurėžusią niekšingam ir nedoram priešų vadui (jau nebepamenu koks jo vardas) galvą”.

Linksmiausias momentas kad Toroje (aka Senajame Testamente) kalbant apie šį, dar vieną Dievo malonės atvejį “išrinktosios tautos” atžvilgiu, ypatingai pabrėžiama kad toji Izraelio dukra išliko tyra ir nesuteršta, nors visą naktį praleido girtaujančių barbarų karo vadų palapinėje…

Tai kelia klausimą – gal ne toks jau ir nedorėlis bei niekšas buvo tas nelaimėlis antisemitų vadas, jeigu orgijos įkarštyje neišdulkino savo priešų gražuolės ir nepasiuntė jos per visus savo karių bybius?

Ir kitas klausimas – kokia veidmainiška vis tik turi būti toji tauta, jeigu jos moterys žmonėms, kurie su jomis elgiasi žmoniškai ir garbingai, nakčia patyliukais pjausto galvas…

 

Komentarai(ų) 2