Pasaulio Tvarkos pašlovinimas

Jeigu purškia virš galvų
nuodus dirbtinių debesų –
reiškia, to kažkam reikia!

Reiškia, kažkas iš tikrųjų galvoja,
kad Žemėj perdaug galvijagalvių žmonių,
kad Žemė neišmaitins jų visų,
kad paprasčiau sunaikinti
šešis – septynis – aštuonis milijardus,
kad liktų tik tie, kas verti.

Kas buvo pradėtas teisingame guolyje
teisingu bybiu ,
ką išstūmė į šviesą teisinga pizda.

Nes gi yra milijardai pizdų
ir yra PYZDOS!

Tos, kurių gelmėje skęsta visos pasaulio gėrybės.
Tos, dėl kurių milijonai kiniečių susirietę prie konvejerio 16-ą valandų per parą lituoja mikroschemas mobiliesiems.
Tos, dėl kurių milijonai negrų sudyla deimantų kasyklose, užkasdami ten savo juodą gyvenimą.
Tos dėl kurių žydi aguonų laukai ir žaliuoja kokos plantacijos!

Tik Jųjų jėga varo ir suka makrokrumpliaračius:
į vieną pusę – akcijos, bondai, obligacijos, paskolos…
į kitą pusę – resursai, resursai, resursai…
iškastiniai,
išsiurbtiniai,
iškirstiniai,
paskerstiniai,
žmogiškieji.

Tekėk, tekėk,
Biomase!

Globalioji PYZDA plačiai atverta –
tik dėl jos tu buvai pradėta, tik dėl jos gyveni ir joje
tu pabaigsi
savo
į niekur vedantį kelią!

 

Komentuoti

Rugsėjo paskutinysis ketvirtadienis, slemas Biksbaryje (+ eilėraštis klausytojams-žiūrovams)

Šįvakar aš ką tik patyriau moralinę traumą.

Priešistorė: per pietus besismaukydamas internete sužinojau, kad šiandien, kaip ir kiekvieną paskutinį mėnesio ketvirtadienį, BIXų girdykloje vyks sleminimas. Dar daugiau – bus renkamas slameris, kuris atstovaus Lietuvą Europos slamerių pasimekesleminime Briuselyje ir yra kviečiami visi pageidaujantys … aišku, susigundžiau. Pagalvosite – “koks gi nafig po paibeliais tu slameris? Tipiškas poetas-kotletas!” Bet juk lygiai tokie patys poetai-kotletai yra ir visi kiti, save tuo keistu žodžiu iš es raidės vadinantys, raiškiojo žodinio meno kūrėjai Lietuvoje…

Taigi, nors niekada anksčiau nekviestas nelįsdavau į jaukias ir intymias savitarpio kultūrinimosi grupes (išskyrus Naktinius skaitymus – kas yra šventas reikalas ir LUNI Prote(k)stus – kas yra ne toks šventas, bet ne mažiau smagus užsiėmimas), sumaniau nueiti, užsiregistruoti ir sužinoti, kaip mane vertina tenai besirenkanti publika.

Rezultatas labai įdomus – iš vienos pusės, aš, išdidžiai besivadinantis Raulu Van Gauru, dabar turėčiau nusipjauti sau ausį, nes nepraėjau net pirmojo turo – tai yra iš dvylikos užsirašiusiųjų paskaityti likau tarp paskutiniųjų keturių, nors Dieve mano, Dieve mano, kaip buvo juokinga stebėti iš šono, o ne iš chebros staliukų pusės… Juokinga buvo stebėti ir patį vertinimo procesą, ir man bepradent skaityti iš salės išeinančius neaiškios kilmės asmenis, vienas kurių (tiksliau viena, kirtis ant a) buvo pasišovęs kilnoti lapelius su skaičiukais (pasiskaitymai buvo vertinami Atėnų demokratijos principais – “nepriklausomi vertintojai”, patys pasisiūlę iš salės, po kiekvieno pasirodymo pakeldavo lapą su skaičiumi – kartais juos pasitaisyti politkorektiški paragindavo pats vedantysis, o kartais demokratiškai pabliaudama publika)…

Nors aš manau, kad šiuo atveju – tai pats objektyviausias būdas apskritai kažką vertinti: galų gale, juk kas salę užsako, tas ir bilietus pardavinėja – nepatinka, neik.


Slameris, į kurį iš mikrofono įsigavo slemo dvasia…

Skaityti toliau

 

Komentuoti

Giunteris Grasas ir žydai – meilė nuo pirmojo posmo

Didžiausias Vokietijos dienraštis “Ziuddoičen ceitung” [“Süddeutschen Zeitung“] šių metų balandžio 4-ą dieną leido sau publikuoti vieną neypatingai poetišką Giunterio Graso eilėraštį “Tai kas turi būti pasakyta” [“Was gesagt werden muss“]. Efektas buvo toks, kokio matyt buvo galima tikėtis – Izraelis tapo trečioji šalis po amžiną atilsį VDR bei Birmos (Mjanmos), į kurią rašytojui buvo uždrausta įvažiuoti. Maža to – smarvė pasklido per visas “civilizuotojo pasaulio” medijas, kaip labai teisingai pastebėjo Tautos išmintis – nejudink šūdo, nes smirdės. Pasirodo – akurat.

Šią istoriją aš prisiminiau vakar, Naktiniuose skaitymuose, kai jų pradžioje vedantysis pagarsino perspėjimą po galimai pasigirsiančių nacistinių šūkių iškart išjungti mikrofoną. Mane tai taip prajuokino ir poetiškai nuteikė, kad nesusilaikiau ir išsiliejau ant niekuo dėto, kad jis yra toks rasistiškai baltas, popieriaus:

Eilėraštis apie Giunterį Grasą ir žydus

Giunteris Grasas pasakė, kad žydai neteisūs,
Žydai pasakė, kad Giunteris Grasas – fašistas.
Giunteris Grasas pasakė, kad daugiau nebegalima tylėti,
Žydai pasakė, kad Giunteris Grasas – fašistas.
Giunteris Grasas pasakė, kad spekuliuoti istorija – gėda,
Žydai pasakė, kad Giunteris Grasas – fašistas.
Giunteris Grasas pasakė, kad pasaulis labai sudėtingas,
Žydai pasakė, kad Giunteris Grasas – fašistas.
Giunteris Grasas pasakė, kad Izraelis turi atominį ginklą,
Žydai pasakė, kad Giunteris Grasas – fašistas.
Giunteris Grasas pasakė, kad liejamas kraujas neturi tautybės,
Žydai pasakė, kad Giunteris Grasas – fašistas.
Giunteris Grasas pasakė, kad jis irgi yra atsakingas,
Žydai pasakė, kad Giunteris Grasas – fašistas.
Giunteris Grasas pasakė, kad prieš mirtį jis bus sąžiningas,
Žydai pasakė, kad Giunteris Grasas … fašistas.


Šiemetinė velykinė eisena Frakfurte.

 

Komentuoti

Naktiniai skaitymai ir liberastinės naktinio rūsio šmėklos

Naktį iš vakar į šiandien baigėsi vienintelis Poezijos pavasario renginys, kuriame yra prasmės dalyvauti – Naktiniai skaitymai.

Kodėl vienintelis? Dėl paprasčiausios priežasties – nes tik jame poezija priklauso tiems, kas ją rašo, skaito ir klausosi kitų, nes tik jame gali skaityti kiekvienas norintis, nes tik jame nereikia šuns medalio ant kaklo su užrašu “Poetas, prie mikrofono leistinas”.

Prieš kelis metus Naktiniai skaitymai vykdavo Rašytojų sąjungos salėje. Būtent juose aš tris kartus iš eilės esu gavęs garbingiausią Didžiausio neprastaburnio apdovanojimą, būtent juose mano ir Kolegos duetas nusipelnė Tekstai.lt gipsinės bobos maketo.

Ir pasirodo, kad kai kurių poezijos funkcionierių nuomone bei jų vidinės tusovkės gandų duomenimis, būtent po mano paskutiniojo pasirodymo juose su hiperpatriotiniu eilėraščiu “Jeigu landsbergis gali rašyti eiles…“, Naktiniai skaitymai buvo nutraukti, panaikinti ir atimti iš Tautos, kaip nevertos kurti eiliuotą žodį.

Žinoma, man be galo malonu, kad mano vieno asmuo, netgi dar mažiau – vienas vienintelis mano eilėraštukas išpiso alkoholizuotas literatūrinės nomenklatūros smegenėles, taip, kad jos nerado kito sprendimo, kaip užraukti savo subines.

Nors blaiviai mąstydamas aš negaliu su tuo sutikti – jeigu visa šita susišikusi savo Olimpuose literatūriena suvalgė mano šikamąją, pisamąją ir vemiamąją poeziją, su visais keiksmažodžiais, kūno išskyromis ir lytiniais organais, kaip ji galėjo susitraumuoti nuo teksto, kuriame nėra nė vieno tarptautinio keiksmažodžio?

Bet palikime istorines klizmas nagrinėti literatūros istorikams ir grįžkime prie paskutiniųjų Naktinių skaitymų. Skaityti toliau

 

Komentuoti

Anonsas: Šįvakar (gegužės 24-ą) “Biksų” bare Naktiniai skaitymai

Ką tik netyčia sužinojau, kad šiųmečiame Poezijos Pavasaryje vėl atgaivinami Naktiniai skaitymai, kurie buvo nutraukti po Raulo van Gauro išstojimo juose su hiperpatriotine lyrika, o konkrečiai “Jeigu Landsbergis gali rašyti eiles…”

Bet Tautos noras išsilieti eilėmis buvo galingesnis, negu tolerastinės politkorekcijos atavizmai ir štai į PP programą vėl grįžta vienintelis dėmesio vertas vyksmas – kiekvieno save laikančio poetu dalinimasis su Tauta savo kūryba.

Gaila, kad grafomanijos konjuktūra išstūmė Naktinius skaitymus iš Rašytojų sąjungos salės į “neutralią teritoriją” – Etmonų g-vė 6, bet gal taip ir geriau – bus arčiau žemės. Tiesa, kiek neramina oficialioje programoje įrašyti oficioziniai svečiai iš Šveicarijos ir Ukrainos, kurie turėtų “praturtinti” laisvą lietuvių balsą, tačiau toks žanro nepaisymas neturėtų sustabdyti – galų gale juk viskas bus taip, kaip ir turi būti.

Todėl nors liko tik kelios valandos iki pradžios, nuoširdžiai kviečiu visus “neabejingus gyvam žodžiui” ateiti, išgirsti ir pačiam ištarti savo ŽODĮ.

Būtinoje mano programoje būtinai bus atlikti “Mužikas ir lesbė” bei “En dabaljū O“.

Papildymas: būsimi Naktiniai skaitymai Mordaknygėje

 

Komentuoti

Poetas-kotletas

Mano draugas Gedas, drauge su kuriuo kadaise įstojau į architektūrą VėGėTėušKėje, mane draugiškai vadindavo poetu-kotletu. Ir tik dabar, po daugiau nei 10-ies metų, aš sugebėjau pasinaudoti tuo apibūdinimu pagal paskirtį…

Poetas-kotletas ant sofos sėdėjo,
Poetas-kotletas tyliai stenėjo,
Poetui-kotletui sielą niežtėjo –
Jis baisiai siaubingai eiliuoti norėjo…

Tačiau, o nelaimė! nėra apie ką –
Gyvenimas geras ir myli žmona,
Vaikučiai mažučiai – dailūs sveiki,
Belieka tik apie Tėvynę rašyt.

Belieka jos kančią paimti į širdį
Ir žodžiais eiliuotais Tautai grąžinti –
Juk ten kur kančia – tenai įkvėpimas,
Bet kaip ją pajusti, iš kur jinai imas?

Poetas nemojo, poetas nuliūdo
Ir skausmas nelauktas jo širdį užplūdo!

Skausmas, kad jis tik tai tiek ir tegali –
kapstytis po svetimą šūdo krūvelę,
kad žodžiai jam gimsta iš žodžių kitų –
anksčiau parašytų, anksčiau ištartų,
kad nieko, o nieko, visiškai nieko
vertingo kitiems po savęs nepalieka…

Ir štai jau kankinanti sielą liepsna
Žioruoja, liepsnoja giliai viduje!
Ir čiupęs nesuteptą popieriaus lapą
Poetas džiaugsmingai ant šiojo užrašo:

Poetas-kotletas ant sofos sėdėjo…

 

Komentuoti

Liberalas – tai ne tik laisvės priešas, bet ir 70-120 kg mobilaus šūdo

Versti poeziją sunku, bet kartais kyla begalinis noras pabandyti perteikti kito žmogaus ištartus aukso vertės žodžius.

Pavyzdžiui, kaip šį kartą – imti ir eilėraščiu  užvažiuoti per ypatų, vadinančių save “liberalais”, mordasikus.

Iš kur toks noras? Iš ten, kad dar nemačiau “liberalo”, kurio žodžiai ir deklaracijos nesiskirtų nuo jo realių darbų.

Juokingiausia, kai tie “liberalai” rėkdami apie “žmogaus laisves ir teises” reikalauja, įvaryti žmogų į tokią padėtį, kurioje jam nebeliks jokio, net menamo pasirinkimo. Pavyzdžiui, kliedėdami apie “laisvą rinką”, Lietuvos liberalai yra patys ištikimiausi įvairiausių monopolijų gynėjai ir lobistai… Kalbėdami apie žmogaus teisę į sveikatą – jie kuo įnirtingiausiai gina alko ir tabako mafijos pelnus ir interesus… Demagogizuodami apie  pasirinkimo būtinybę – jie prastuminėja narkotikų legalizavimą, tarytum narkomanas, tai būtent tas pilietis, kuris gali laisviausiai rinktis kaip jam gyventi… Dulkindami smegenis apie “vaikų teises” – jie šūdo mūru stoja už į tą vaikystę bandančius įsibrauti vaivorykštinius kaprofilinius iškrypėlius…

Ne veltui viena iš kobistų knygų taip ir vadinasi: “Liberalizmas – laisvės priešas“.


Liberalioji evoliucijos versija

O štai, mano bandymas į lietuvių kalbą išversti kanoninę diagnozę visų veislių ir iškrypimo lygio liberalams, kurią prieš 150 metų jiems nustatė rusų poetas Fiodoras Tiutčevas. Skaityti toliau

 

Komentuoti

Bliaunančios ir mykiančios revoliucijos pergalė Gyvulių ūkyje

Kai iš vakaro gerai ir drūtai išsituštini (žr., prieš tai buvusį įrašą), rytą jautiesi toks lengvas ir pakylėtas, kad savaime imasi ir eiliuojasi kas nors gražaus ir tyro, nuausto lietuviškais raštais… Štai man bevalgant kasdienine rytmetinę avižinę košę, kurios žmona davė man šiandien kaip buvo dabar visados ir per amžius, ir susieiliavo:

Bliaunančios ir mykiančios revoliucijos pergalė Gyvulių ūkyje

Yra tokia pasaulio Bamba,
Kuri vadinas – Lietuva,
Čia KėGėBistų ainiai saugo,
Ką iškovojo jiems minia

Akla banga per miestus ėjus,
Dainavus pamirštas dainas
Ir kažkodėl šventai tikejus,
Kad šitas kerdžius jos nemelž…

Naivi Tauta ir naivūs žmonės
Išmokyti save apgaut –
Vergauti kiekvienam tironui,
Tiek svetimam, tiek ir savam.

Galvodami, kad metam jungą,
Kuriuo sukaustyta dvasia
Iš tikro pakeitėm tik tvartą,
Kur šeimininkas mums numes

Į lovį – ėsti,
                   Į aslą – kraiko,
Ant balkio – virvę
                           ir laisvę rinktis.

 

Komentuoti

En dabaljū O – videomūdas

Klausimas: Ką daryti vidury sesijos, kai galutinai užknisa ruoštis egzaminams?

Atsakymas: Užsiimti žmonijos gelbėjimu.

Mano propagandinis mūdbordas [nuotaiklentė] pagal Raulo van Gauro eiles:

http://youtu.be/Edw4GJ61dYQ

En dabalju O

Naujosios Pasaulio Tvarkos pranašai
Dalina avelėms chemtreilų komuniją –

Nuodija orą, vandenį, protą:

– Ėsk, biomase, ir virsk
                               iš dulkės į šūdą.

Skaityti toliau

 

Komentuoti

Igoris Rasteriajevas – pirštu į akį apie žmogaus-kūrėjo vietą

Prieš tai įraše tarp kitų įdėjau ir Igorio Rasteriajevo klipą, o štai šiąnakt besikankinadamas su hostinginiais serveriais bei duombazėm pauzės metu tarp virtualybės pazlo kilnojimo iš vienos vietos į kitą netikėtai Starikovo bloge užsiroviau ant interviu su Rasteriajevu.

Įdomu tai gali būti tik tam, kas matė internete samizdatinius Igorio klipus ir kuriems jie patiko (pvz. man). Tačiau vieną vietą iš viso pokalbiu noriu pacituoti, kaip mano paties minties pažodinį atsikartojimą, kito žmogaus lūpose:

Skaityti toliau

 

Komentuoti