Lietuviški “metoo” trikampėliai – Organizuotos Nusikaltėlių Gaujos ginklas susidoroti su Režisieriumi, metusiu iššūkį SISTEMAI

Tikrasis Lithueinijos šeimininko veidas yra būtent toks

Rugsėjo pradžioje Rusų dramos teatrui vadovaujantis režisierius Jonas Vaitkus paskelbė savo kūrybinius planus – kokie spektakliai bus statomi kitą jo vadovavimo teatrui kadenciją. Perskaitykite, žemiau, atidžiai ir pagalvokite, argi Organizuota Nusikaltėlių Gauja, sąjūdistinio perversmo metu užgrobusi valdžią Lietuvos respublikoje, galėtų leisti, jog tokios temos būtų keliamos į viešumą?

Maža to, jas nagrinėtų ne kokie nors internetiniai marginalai, kuriuos visada galima iš skandinavų bankams priklausančių Masinių Durninimo Organų apskelbti “sąmokslo teorijų paranojikais”, o vienas autoritetingiausių visuomenės intelektualų? Juk neišmesi jo besišlapinančio iš Gardino viešbučio lango, nepaskandinsi baloje su keturračiu, nepaspringdinsi viksvos lapu upės pakrantėje ir neužkaposi kirviu, kaip a.a. Šliužo.

Todėl Organizuota Nusikaltėlių Gauja, tyliai nurijo perspėjimą ir pasiruošė jam – prieš pat Rusų dramos teatro vadovo konkursą užsiundydami ant Vaitkaus rujojančias “my tū” kales. O kad visuomenė būtų pasiruošusi ir sukaupusi dėmesį – prieš tai skandinavų Masiniai Durninimo Organai “apšildė” lietuvišką publiką Šarūno Barto ir Dailės akademijos trikampėliais.

Taip kad, mielieji, nusivyniokite makaronus nuo savo ausų, nes SISTEMA – pati savaime NIEKADA NEPASIDUOS.

Ją reikės sunaikinti MŪSŲ PAČIŲ RANKOMIS.

Laurynas Ragelskis

Kas galėtų paneigti, kad vykdoma antroji Lietuvos okupacija

Vals­ty­bi­nis ru­sų dra­mos teat­ras nau­ją­jį 72-ąjį teat­ro se­zo­ną pra­de­da šo­ki­ruo­jan­čia nau­jie­na – čia ke­ti­na­ma kur­ti me­ni­nių-do­ku­men­ti­nių spek­tak­lių cik­lą „Ga­li­mai vyk­do­ma ant­ro­ji Lie­tu­vos oku­pa­ci­ja. 1989 m. gruo­dis – 2019 m. va­sa­ris“.

Ru­sų dra­mos teat­ro me­no va­do­vas Jo­nas Vait­kus.

Juk lo­giš­ka: jei­gu vals­ty­bė esa­me mes, daž­niau­siai neor­ga­ni­zuo­ti pi­lie­čiai, tai juo la­biau vals­ty­bė yra struk­tū­ri­zuo­tas vie­ne­tas – teat­ras, be ki­ta ko, ir iš­lai­ko­mas tų pa­čių pi­lie­čių lė­šo­mis. Ma­tyt, to­dėl re­ži­sie­riui, Ru­sų dra­mos teat­ro me­no va­do­vui Jo­nui Vait­kui ne­ky­la abe­jo­nės, kad at­sie­tai nuo vals­ty­bės pro­ble­mų eg­zis­tuo­jan­tis teat­ras yra tie­siog kaip šu­niui penk­ta ko­ja, t.y. ne­rei­ka­lin­gas, ne­tgi ydin­gas. Nes, jo nuo­mo­ne, taip yra iš­krei­pia­mos pa­rei­gų, pi­lie­ti­nės at­sa­ko­my­bės ir, svar­biau­sia, pro­fe­si­nės eti­kos nuo­sta­tos…

J.Vait­kus pa­sa­ko­ja: „Cik­lą pa­va­di­nau „Ga­li­mai vyk­do­ma ant­ro­ji Lie­tu­vos oku­pa­ci­ja. 1989 m. gruo­dis – 2019 m. va­sa­ris“, ar­ba „Kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad…“ Ana­li­ti­nių pje­sių cik­las pra­si­dė­tų maž­daug nuo to me­to, kai 1989-ųjų pa­bai­go­je (gruo­džio 19 d.) Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja at­si­sky­rė nuo TSKP. Net­ru­kus, gruo­džio 30-ąją, to me­to ofi­cio­zas „Tie­sa“ iš­spaus­di­no 38 KGB dar­buo­to­jų laiš­ką, ku­ria­me jie pa­reiš­kė, kad pa­lai­ko Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų at­si­sky­ri­mą ir bend­ra­dar­biaus su jais, pa­dės jiems iš­si­lai­ky­ti, su­ras­ti sa­vo vie­tą, kaž­ko­kiu bū­du iš­gy­ven­ti ir įsi­tvir­tin­ti vals­ty­bė­je, šian­dien sim­bo­liš­kai va­di­na­mo­je ne­prik­lau­so­mo­je, de­mok­ra­ti­nė­je vals­ty­bė­je… Ir kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad tai jau ir įvy­ko ir ga­li­mai iš­gy­ve­na­me pa­sku­ti­nę šios įsi­tvir­ti­ni­mo ak­ci­jos fa­zę… Ga­li­mai?.. Kas ga­lė­tų pa­neig­ti?..

1989-1994 me­tų lai­ko­tar­pis la­bai įdo­mus įvai­riais as­pek­tais – ir Al­gir­do Bra­zaus­ko poel­giai, ir LKP, o po to – ir soc­de­mų par­ti­jos veik­la, ir 38 KGB ka­ri­nin­kų veik­la… Pu­sant­ro tūks­tan­čio pri­si­pa­ži­nu­sių­jų ir pen­ki tūks­tan­čiai taip ir li­ku­sių ne­pri­si­pa­ži­nu­sių­jų, bet ga­li­mai ne­lo­ja­lių mū­sų vals­ty­bei. Juk sklin­da le­gen­dos, kad bu­vu­sių KGB dar­buo­to­jų ne­bū­na, nes jie yra iš­ti­ki­my­bės sa­vo pa­šau­ki­mui ser­gė­to­jai. Nuo­šir­džiai sa­kau, tai gerb­ti­na sa­vy­bė, bet jau­nai de­mok­ra­ti­jai la­bai pa­vo­jin­ga, to­dėl ir no­ri­si tie­siog ži­no­ti, ša­lia ko ir su kuo gy­ve­ni ir kas mo­ko mus gy­ven­ti drau­giš­kai.

Gink­die, vi­siš­kai ne dėl to, kad juos nu­teis­tum ar pa­smerk­tum, – ar­gi Ni­jo­lės Sa­dū­nai­tės, Ju­liaus Sas­naus­ko ir ki­tų di­si­den­tų ar grį­žu­sių trem­ti­nių at­lei­di­mo dek­la­ra­vi­mas jų kan­kin­to­jams to neį­ro­do?.. To­dėl tas no­ras grįž­ti praei­tin ir ana­li­zuo­ti ją da­bar­ti­nės si­tua­ci­jos švie­so­je, ma­nau, yra bū­ti­nas, kad su­si­gau­dy­tu­me, kaip ir ko­dėl at­si­dū­rė­me ir te­be­si­murk­do­me ši­ta­me chao­se.

O kad murk­do­mės – aki­vaiz­du. Paim­ki­me bet ko­kią re­zo­nan­si­nę by­lą ir pa­ma­ty­si­me, kad nė vie­na jų neuž­baig­ta, nie­kas neaiš­ku, į klau­si­mus neat­sa­ky­ta. Ig­no­ruo­ja­mi ad­vo­ka­tų, tei­si­nin­kų, žur­na­lis­tų, re­zis­ten­tų, trem­ti­nių, ba­dau­to­jų krei­pi­mai­si, au­to­ri­te­tin­gų sa­vo pro­fe­si­jo­je pro­fe­so­rių pa­klau­si­mai, ig­no­ruo­ja­mi 70 tūkst. „Tal­kos“ su­rink­tų pa­ra­šų dėl lie­tu­vių kal­bos abė­cė­lės iš­sau­go­ji­mo…

Mū­sų jau­nos de­mok­ra­ti­jos or­ga­niz­me ga­li­mai yra kaž­koks da­ri­nys, ku­ris ži­no, kaip elg­tis su žmo­nė­mis, kur juos ves­ti, kaip juos mul­kin­ti, kaip įbau­gin­ti ir kaip įstum­ti į de­ma­go­gi­nį veid­mai­nys­tės pa­sau­lį. Esa­me teš­la­gal­vių ga­mi­ni­mo fab­ri­ke, ku­ris šok­di­na mus vers­lu­mo pa­siut­li­ge. Bet jei lais­vi žur­na­lis­tai re­zo­nan­si­nių by­lų ne­kru­ti­na, jei jo­kia par­ti­ja, jo­kie ko­mi­te­tai ne­kru­ti­na, jei­gu ki­tiems ne­svar­bu, kaip gy­ve­na­me ir su kuo gy­ve­na­me, tai teat­ras tu­ri tuo už­siim­ti…

Neat­sa­ky­tų klau­si­mų tik­rai la­bai daug – ne­ti­kė­ta Vy­tau­to Po­ciū­no žū­tis, „vil­ties pre­zi­den­to“ Sta­sio Lo­zo­rai­čio ir A.Sme­to­nos mir­tis, Me­di­nin­kų tra­ge­di­jos, Gar­lia­vos įvy­kiai, Eg­lės Ku­sai­tės ir Krau­ja­lio by­los, dau­gy­bė iš vie­tos ne­pa­ju­dan­čių ko­rup­ci­jos by­lų, nors žo­džiais su ta ko­rup­ci­ja ko­vo­ja­ma jau dvi­de­šimt me­tų. O ką mes tu­ri­me? Ma­to­me, kaip Sei­me ko­vo­ja­ma dėl vie­tos, dėl lo­vio, dėl val­džios, par­ti­jų, o ne dėl gy­vy­biš­kai svar­bių jau­nos vals­ty­bės in­te­re­sų…

Ket­ve­rių me­tų pro­gra­mai jau tu­ri­me vie­ną pje­sę – Her­kaus Kun­čiaus „Kla­ną“ apie Gar­lia­vos įvy­kius – ir ke­le­tą pra­dė­tų es­ki­zų ki­toms te­moms – Vil­ties pre­zi­den­to, V.Po­ciū­no žū­ties ir Krau­ja­lio by­los. Tu­rim pa­lies­ti nu­ty­lė­tus klau­si­mus, į ku­riuos taip ir neat­sa­kė nei tei­sė­sau­ga, nei pro­ku­ra­tū­ra.“

J.Vait­kaus nuo­mo­ne, jei neat­si­ras žmo­nių, su­si­mąs­tan­čių, drįs­tan­čių ana­li­zuo­ti, kas čia vyks­ta, kaip vyks­ta, ir veik­ti, la­bai ga­li­mas daik­tas, kad po bū­si­mų pre­zi­den­to rin­ki­mų pi­lie­čių va­lia, jei tik apie ją dar ga­lė­sim kal­bė­ti, bus vi­siš­kai už­ce­men­tuo­ta.

„Šian­dien žmo­nės ati­trau­kia­mi nuo ak­tua­lių pro­ble­mų vi­so­kiais fes­ti­va­liais, fe­jer­ver­kais, – sa­ko J.Vait­kus, – vi­so­kio­mis pra­mo­gi­nė­mis kam­pa­ni­jo­mis per te­le­vi­zi­jas: te­le­vi­zi­jų pro­gra­mos tie­siog var­va keis­to­mis te­mo­mis, anot pro­fe­so­riaus Al­vy­do Jo­ku­bai­čio, ne­mok­šų sam­pro­ta­vi­mais ir dur­nys­tė­mis, nuo ku­rių au­sys kais­ta, o rim­tų ana­li­ti­nių lai­dų be­veik nė­ra. O jei ir bū­tų, ki­taip gal­vo­jan­čių ap­skri­tai nie­kas į lai­das neį­si­lei­džia, – taip nu­krau­ji­na­mos žmo­nių sme­ge­nys, jie orien­tuo­ja­mi į ma­lo­nu­mus, į sam­pra­tą, kad gy­ve­ni­mas – be­ga­li­nė šven­tė, kad mes to­kie lais­vi, to­kia de­mok­ra­ti­ja ap­lin­kui, kad tie­siog ne­be­sup­ran­ti, ko tie žmo­nės su­si­rau­kę bė­ga iš Lie­tu­vos. Bė­ga to­dėl, kad nė­ra tie­sos, tei­sin­gu­mo, kad čia ap­derg­ti žmo­gų pa­si­nau­do­jus kli­še „ga­li­mai“ nie­ko ne­reiš­kia.“

Pa­reng­ta pa­gal sa­vait­raš­čio „Res­pub­li­ka“ prie­dą „Gy­ve­ni­mas“

 

Komentuoti

Tyla gera byla

Aš tyliu.

Norėčiau pasakyti. Ir galėčiau. Jokių problemų.

Bet kam to reikia?

Pasikeis kas nors?

Žmonės nieko taip nebijo, kaip svetimos teisybės.

Ne todėl, kad jie negali jai paprieštarauti, ir ne todėl, kad ji pakeis jų nuomonę. Žmogaus nuomonę iš išorės pkeisti neįmanoma. Kai sakai atvirai, tiesiai – tuomet net paskutinis durnius skiria, kur yra JO TEISYBĖ ir kur yra SVETIMA TEISYBĖ. Todėl talentingi manipuliatoriai žmogaus nuomonę keičia iš vidaus. Apeidami asmens ribą – jie pirma įlenda į vidų, o tada pradeda sukioti svetimus varžtelius. Proto ubagams taip imponuojantis taip vadinamas “neurolingvistinis programavimas” būtent tuo ir grindžiamas. Bet tai – naujųjų šundaktarių užsiėmimas.

Talentingi manipuliatoriai manipuliuoja per pasaulėžiūrą. Dzin budistai ir kitokie kastanedos tai vadina “pasaulių kūrimu”. Sąžiningai meluodami, kad kuriami ne skirtingi pasauliai, o tik kaleidoskopiškos ir narkotinio transo spalvomis papuoštos iliuzijos apie Vieną ir tą pačią Visatą.

O tu paimk ir vietoj iliuzijos pateik kitam žmogui savo požiūrio tašką.

Gerai, jeigu jo ir tavo taškai daugmaž sutampa.

O jeigu skiriasi?

O jeigu skiriasi kardinaliai?

Kažkuris neišvengiamai lieka durnas.

O tasai, kuris save laiko protingu, neišvengiamai įsižeidžia.

Kadangi negalima įlįsti į svetimą kailį, man sunku suprasti – kodėl reikia įsižeisti?

Savigyna? Baimė prarasti savo teisybės šlapimu atsižymėtą teritoriją? Ne. Tai kas yra tavo –  neįmanoma iš tavęs atimti. Sava teisybė – tai ne dešros rinkis, pakabintas sandėliuke. Niekas kitas jos nesuės.

Tas pasipriešinimas turi dvi pagrindines priežastis.

Pirma – tai, kad kiekvienas savo teisybę pardavinėja už vienokį ar kitokį pinigų atitikmenį. Ir jeigu tavo teisybė pasirodys “nekokybiška” – tiesiog prarasi dalį dabartinio komforto. O kas nori bent jau laikinai iškristi iš perku-parduodu santykių rinkos?

Antroji – egocentrizmas augantis su kiekvienais nugyventais metais. Kas tie kiti tokie, kad man, turinčiam TOKIĄ gyvenimo patirtį, galėtų dėl kažko prieštarauti?

Ypatingai, kai lyginamas toks dalykas kaip dvi teisybės. Su rulete nepamatuosi, ant svarstyklių nepadėsi. Telieka vertinti pagal tai, kaip kuri teisybė realizuojasi praktikoje – realiame gyvenime.

O čia į pagalbą kaip mat prisistato tie visi dzenai-dzinai-chunveibinai ir kiti opiumo masėms pardavėjai. Ir realus pasaulis apvyniojamas tieka įvairiausių iliuzijų marškų, jog kiekvienas išsirinks jam labiausiai patinkančią.

Taigi, tyliu.

Nesakau.

 

Komentuoti

Aurelijus Veryga jau dešimt metų blaivina Tautą, o ką dėl jos padarei TU?

Aurelijus Veryga – Lietuvos prezidentas? Aš “UŽ”!

Gerbiamas Aurelijus Veryga – visuomenininkas, blaivininkas, laikinai einantis Sveikatos apsaugos ministerio pareigas prieššventinį savaitgalį atvirai pranešė, kad prieš Sveikatos apsaugos ministeriją ALKO ir FARMA mafijos paruošė informacinę ataką, kurios pirmąjį bloką šią savaitę turime išvysti.

Ir nemelavo.

Galbūt jo atviras pareiškimas kažkiek pristabdė dvejojančius ALKO ir FARMA mafijos peslius, tačiau atakai duoto starto niekas neatšaukė. Tik atsirado savanoriškos kovinės bedžionės, a la Tapinas, savo pliku užpakaliu pabandęs pridengti į mūšį pasiųstas Masinio Durninimo Organų (MDO) presstitutes ir kekšytes.

Operacija “Minedas” – pagal planą turėjo būti gerą įžanga ir apšilimas. Kaip placdarmo paruošimas ir užėmimas prieš plataus fronto ataką: penktadienį darbo pabaigoje suruošta provokacija turėjo visą savaitgalį kurstyti aistras internetuose, socialiniuose tinkluose ir debildėžėse, o atakos organizatorių manymu, Sveikatos ministerijos klerkai dirbantys, tik darbo dienomis, savaitės pradžioje dar tik pradėtų uostinėti situaciją, kai ant Verygos iš visų pusių jau riedėtų sunkioji pagrindinių MDO išgamų tankai – visokie valatkos, šūdkalniai, vainienės ir romanowskiai. Skaityti toliau

 

Komentuoti

Kiek Lietuvoje gyventojų? Putinas sako – Putinas žino

Antrą kartą skandinavų Masinio Durninimo Organai, ugdantys rusofobiją Lietuvos piliečių širdyse, pateikė Rusijos federacijos vadovą Vladimirą Vladimirovičių Putiną kaip “laisvos” ir “nepriklausomos” Lietuvos valstybės niekintoją ir jos demokratinių pasiekimų menkintoją.

Niekinimas ir menkinimas pasireiškė tuo, jog V.V. Putinas viešai įvardino Lietuvos gyventojų skaičių šiek tiek besiskiriantį nuo oficialiai Lietuvos statistikos departamento deklaruojamų 2,9 milijono.

“Šiek tiek”, šiuo atveju – daugiau negu dvigubai mažiau. V.V. Putinas teigia, kad Lietuvoje dabar gyvena 1 milijonas 400 tūkstančių čiabuvių.

Pirmą kartą šis skaičius iš jo lūpų nuskambėjo jam viešint Kaliningrade, kur jis revizavo Kaliningrado dažasvydžio ir šratasvydžio klubus, besiruošiančius okupuoti Lietuvą. Antrą kartą – duodamas interviu JAV televizijai CBS, prieš pat savo vizitą į Jungtinių Tautų būstinę – http://kremlin.ru/events/president/news/50380.

Tiksliai, V.V. Putinas kalbėdamas apie buvusią gintarinę TSRS respubliką, išsireiškė taip:

Ну вот, скажем, одна из этих стран – Литва. Там ещё в советское время знаете сколько населения было? 3 миллиона 400 тысяч человек. Небольшая страна, небольшая республика. Сейчас, я посмотрел справки последние, – 1 миллион 400 тысяч. Где люди? Больше половины граждан покинули страну.

Вы представляете, если бы больше половины американцев выехали с территории Соединённых Штатов? Катастрофа.

Na štai, tarkim, viena iš šitų šalių – Lietuva. ten dar tarybiniais laikais žinote kiek gyventojų buvo? 3 milijonai 400 tūkstančių žmonių. Nedidelė šalis, nedidelė respublika. Dabar, aš pasižiūrėjau paskutinius sąrašus,  – 1 milijonas 400 tūkstančių. Kur žmonės? Daugiau negu pusė piliečių paliko šalį.

Jūs įsivaizduojate, jeigu daugiau nei pusė amerikiečių išvažiuotų iš Jungtinių Valstijų teritorijos? Katastrofa.

Ir štai, mūsų skandinaviškus šeimininkus apotarnaujantys ruporai prabliuvo loti – “Putinas meluoja! Mūsų beveik trys milijonai! Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,9 mln. žmonių.”

Į ką reikia atkreipti ypatingą dėmesį V.V. Putino frazėje? Į žodžius “aš pasižiūrėjau paskutinius sąrašus“. Į kokius sąrašus jis žiūrėjo? Gal prisijungė prie Lietuvos statistikos departamento tinklapio ir pasiknaisiojo po jo turinį? O gal tiesiog pagūglino arba susirado Vikipedijoje straipsnį pavadinimu “Lithueinia”?

Aišku kad ne – jis davė kažkam iš savo padėjėjų-sekretorių komandą, kad jam pateiktų reikalingus duomenis. Tas kažkas nuėjo kažkur ir atnešė. Tai kodėl jis atnešė savo šefui KITOKIUS DUOMENIS NEGU PATEIKIA apie mūsų gyventojų skaičių mūsų Statistikos departamentas? Juk kas gi daugiau jeigu ne mes patys geriausiai turėtume žinome, kiek pas mus yra gyventojų, ar ne?

Nejaugi tas padėjėjas-sekretorius buvo toks kvailas, kad PABANDĖ APGAUTI KRUVINĄ DIKTATORIŲ – KAGĖBISTĄ PUTINĄ?!

Vargu bau. Lygiai atvirkščiai, jis kruvinam diktatoriui atnešė duomenis, kurie labiausiai atitinka realybę, nes kitaip jis ne Putinui sekretoriautų, o skintų braškes laukuose palei Birmingemą.

Putinas, negali sau leisti gyventi iliuzijose, nes norint valdyti procesus – reikia turėti kaip galima tikslesnę informaciją.

Taigi, iš kur jo sekretorius gavo informaciją, kad Lietuvoje mūsų yra dvigubai mažiau negu teigia mūsų demokratiškas Statistikos departamentas, demokratiškas JAV Gūglas ir demokratiškoji JAV Vikipedija?

Iš kur, iš kur – iš žvalgybos. Rusijos federacijos Užsienio žvalgybos analitikai, dirbantys su Lietuva renka, tikrina ir pastoviai atnaujina VISĄ RUSIJOS STRUKTŪROMS REIKALINGĄ INFORMACIJĄ, apie mūsų linksmą šalelę. Tame tarpe ir gyventojų skaičių, ir tautinę sudėtį, ir rusofobų procentą bei pačių pavojingiausių sąrašą…

Ar pamenate ta Vikilykse publikuotą JAV ambasados Lietuvoje ataskaitą, kurioje minima kaip mūsų Statistikos departamento vadovas simboliška pavarde Gaidys jiems neša savo turimus duomenis? Lygiai taip pat kažkas neša duomenis Rusijos žvalgybai. O gal ir neneša, gal Rusijos žvalgybininkai-kompiuterastai ramiai naršo po visus mūsų savivaldybių ir begalinių departamentų kompiuterius ir atsipumpavę visus duomenis daro savo analizę ir išvadas?

Tai tik technikos reikalas.

Faktai yra tokie:

– Vladimiras Vladimirovičius niekada nemeluoja (blogiausiu atveju – nutyli);

– Vladimiras Vladimirovičius nenutylėjo, kad Lietuvoje šiuo metu – 1 milijonas 400 tūkstančių gyventojų.

Su kuo mus visus ir sveikinu. Žinoma, jeigu tu, mielas skaitytojau, esi glušius ir kakoji trispalvėmis spiromis iš savo begalinio “patriotiškumo” – gali tikėti mūsų VALDŽIAGYVIŲ MUMS KABINAMAIS MAKARONAIS – taip vadinama “oficialia statistika”. O protingas sąmoningas žmogus neleis sau gyventi išgamų valdžioje sukurtomis iliuzijomis, o priims net pačius skaudžiausiu faktus ir pasidarys iš jų tinkamas išvadas.

Pavyzdžiui, kad ir tokią:

Mūsų VALDANTYSIS ŠŪDELITIS per 25-erius “laisvės” ir  “nepriklausomybės” metus atliko lygiai tokios pat apimties darbą, kokį kadaise nuveikė LDK žemes nusiaubęs JUODASIS MARAS – tai yra, sunaikino krašte daugiau negu pusę žmonių.

 

Komentarai(ų) 2

Šiandien kiekvienas ne tik gali, bet ir privalo tapti žurnalistu!

Valdžiagyvių-kapitalo-finansų mafijai nepriklausančios žiniasklaidos Lietuvoje yra labai mažai. Labai mažai ne skaičiumi – laikraštėlių, internetinių dienoraščių, socialinių tinklų grupių, šiaip tinklapių prisisėjo pakankamai gausiai ir vis labiau skverbiantis internetui į Lietuvos kaimų trobas – jų dygsta vis daugiau ir daugiau. Neoficiozinės informacijos yra mažai žmonių nuomonę įtakojančio turinio kiekio prasme.

Gyvenk ir žvenk! Argi ne?

Jeigu skandinavų ir vietinių banksterių “informavimo” organai kasdien užverčia Lietuvą tonomis infošlamšto, tarp kurio yra nuo kelių iki (ekstra atveju) dešimties TEMINIŲ, masių mintis apie aktualijas modeliuojančių straipsnių, tai nenupirktoji žiniasklaida per visus savo kanalus mums patiekia, duok Dieve, du-tris pilnaverčius ir išsamius autorinius straipsnius per savaitę. Skaityti toliau

 

Komentuoti

Laurynas Ragelskis LDiena.lt vardu viešai atsiprašo Delfi.lt, jo žurnalistų, vadovų, valdytojų ir savininkų

LDiena.lt domeno valdytojas Laurynas Ragelskis viešai atsiprašo visų UAB „Delfi“ žurnalistų, darbuotojų, vadovų ir/ar valdytojų

Aš, Laurynas Ragelskis, būdamas sveiko proto ir stiprios sveikatos nuoširdžiai atsiprašau visų UAB „Delfi“ darbuotojų: žurnalistų, fotografų, vertėjų, kopypastintojų, biuro administratorės, kompiuteristų, ūkvedžio, valytojos bei vadybininkų, o taip pat jų vadovų ir galiausiai – direktoriaus Vytauto Benokraičio.

Atsiprašau už kiekvieną žodį, kurį kas nors ir kada nors yra publikavęs LDiena.lt adresu veikiančioje naujienų ir straipsnių publikavimo savitarnos sistemoje.

Išskirtinai atsiprašau už kiekvieną juos, jų darbovietę ir jų savininkus įžeidusią, apšmeižusią, pažeminusią frazę, teiginį, apibūdinimą bei metaforą.

Atsiprašau už kiekvieną gėdos ašarą, kuri nuriedėjo jų skruostais, beskaitant tai, kas buvo perpublikuojama iš kitų internetinės žiniasklaidos šaltinių arba publikuojama tiesiogiai adresu LDiena.lt.

Naudodamasis man atsiųsta UAB „Delfi“ direktoriaus Vytauto Benokraičio pretenzija (pridedama apačioje), aš atskirai atsiprašau už kiekvieną joje paminėtą pretenzijos pareiškėjo apšmeižimo ir pažeminimo atvejį: Skaityti toliau

 

1 komentaras

Kaip atrodo į kampą įvaryti oficioziniai propagandistai – Lietuvos ryto atvejis (beviltiškas)

Šių metų balandžio 1-oji, kurioje natūraliai dominavo “RUSAI PUOLA” ir “VSD MUS GINA” temos padovanojo ir man šį bei tą smagaus.

Laurynas Ragelskis - Už Lietuvą prieš uzurpatoriusLaurynas Ragelskis – pro “Lietuvos ryto” fotografo objektyvą

Pusantro mėnesio stenėjusi, stanginusis ir spaudusi iš savęs “Lietuvos ryto” darbuotoja (dėl jos pareigų aš nesu tikras) Evelina Valiuškevičiūtė pagaliau pagimdė savęs ir savo talento vertą interviu su manimi tekstą. Tiksliau, mūsų pokalbio pagrindu sukūrė Neries vamzdžio vertą verbalinę instaliaciją, tinkamą nebent nelabai išrankių asmenų pažvengimui šios smagios dienos proga.

Buvo taip: LDiena.lt interviu LRytui.lt, kurio oficiozas niekada neišdrįs publikuoti

Evelinai Valiuškevičiūtei ir Ko pavyko šitaip: Lietuvos vatniko svajonė – išsivanoti su Vladimiru Putinu

Nuoširdžiai dėkoju šiai, pasiaukojančiai savo akcinės bendrovės akcininkų labui triūsiančiai merginai, nes tik jos dėka aš galėjau iš arti pamatyti, kaip gimsta GENIALŪS evrostandartus atitinkančios žurnalistikos šedevrai.

Kaip sakant – kol pats nepauostysi, tol nepatikėsi.

Dabar tikiu.

Skaityti toliau

 

Komentuoti

LDiena.lt interviu LRytui.lt, kurio oficiozas neišdrįso publikuoti, kol neperdarė į rudos spalvos daiktą

Ta proga, kad Šūdrytis pagaliau sukompiliavo interviu su manimi iki jam tinkamo rudos ir neskaniai kvepiančios konsistencijos formato, perpublikuoju ir  čia savo pokalbį su lietuviškos žurnalistikos etalono darbuotoja…

Kuri neišdrįso po publikacija Lryte.lt pasirašyti savo pavarde – paskaitę jų versiją (“Lietuvos vatniko svajonė – išsivanoti su Vladimiru Putinu“) ir palyginę su pilnu tekstu, suprasite kodėl…

LDiena.lt tinklapio įkūrėjas Laurynas Ragelskis kalbasi su LRytas.lt portalo žurnaliste Evelina Valiuškevičiūte.

Pokalbis įvyko po to, kai gerbiama žurnalistė savo žiniasklaidos priemonėje publikavo propagandistinį straispnį “Virtualus separatizmas gamina Lietuvos išdavikus“. Straipsnyje, kuriame bandoma apšmeižti visus profašistinės uzurpatorių klikos oponentus “tėvynės išdavikais”, buvo paminėta ir LDiena.lt.

Ta proga žurnalistei buvo pasiūlyta pasikalbėti apie LDieną.lt realybėje. Interviu įvyko, tačiau akivaizdu – jis neįsipaišo į LRyto.lt rėmus, todėl oficiozas geriau jums dar kartą papasakos apie kokios nors senos elitarinės prostitutės naujus silikoninius papus…

Užtat LDiena.lt visada pasiūlys savo skaitytojams tik pačius geriausius infopatiekalus šioje ašarų pakalnėje, vardu Lietuva (tingintiems klausytis, bet netingintiems skaityti – tekstinė pokalbio versija yra žemiau):

Interviu aptvarkytas – išmestos beprasmės vietos, nukarpytas brokas ir panašiai. Temos paliestos pokalbyje (nuorodos atidaro jutūbės tinklapį): Skaityti toliau

 

Komentuoti

Apie “piktąsias dvasias”, egzorcizmą ir psichinius… seismografus

Pradžiai, siūlau persiskaityti trumpą straipsniuką iš Delfio – parašė Ieva Urbonaitė-Vainienė: “Egzorcisto Arnoldo Valkausko atsakas Vaidoto Grincevičiaus gynėjams”

Vieną iš 7-ių Lietuvos egzorcistų, kunigą Arnoldą Valkauską ne tiek suglumino V. Grincevičiaus daina, kiek neadekvati kultūros veikėjų reakcija į teisėsaugos veiksmus prieš autorių.

„Jeigu dainoje būtų raginimas daužyti negrų galvas į sieną, žydų galvas į sieną ar gėjų galvas į sieną, manau, būtume išgarsėję pasaulyje ir tokio atgarsio sulaukę, kad ne tik Lietuva sureaguotų. Tačiau žodžiai apie vaikų galvų daužymą į sieną vertinami kaip saviraiška“, – stebėjosi dvasininkas, klausdamas, kokia tada mūsų kultūra.

Žvelgiant iš krikščioniškos pozicijos, Šėtonui adresuotas prašymas paimti mano sielą, egzorcisto įsitikinimu – satanizmo propaganda:

„Savęs pašventimas šėtonui, be jokios abejonės, turės akivaizdžias pasekmes tiems, kurie dainavo kartu sąmoningai ar nesąmoningai. Žmonės gal nesupranta, ką daro, tačiau tai jau malda piktajai dvasiai“.

Skaityti toliau

 

Komentuoti

Skirta Lietuvėlės žur-analistams, žur-oralistėms ir visiems kitiems žurnapistams

Labai norėjau parašyti kažką padoraus apie tą propagandonistinę bakchanaliją, kuri vyksta mūsų Lietuvėlės “laisvoje ir nepriklausomoje” žiniasklaidoje.

Deja, informacinio šūdo cunamis prasidėjęs kartu su referendumo iniciatyvos paskelbimu dar aną vasarą, per metus įsibėgėjo iki tiek, kad tai tapo nesuvokiama protu ir padorių žodžių jokiam mūsų šūdasklaidos vertinimui neįmano parinkti. Kiekvienas reikšmingesnis įvykis vis padidindavo ant ventiliatoriaus metamo infošūdo kubatūrą:

  • prasidėjo parašų rinkimas referendumui – BAC lopeta šūdo!
  • eksUkrainos eksPrezidentas nepasirašė kapituliacijos ir bybčiulpystės akto – BAC!
  • JAV į Kijevo centrą suvarė bomžų, fanatikų ir penktakolonių minią – BAC!
  • parašai referendumui surinkti, bet uzurpatorių čiulpikai pareikalavo “patikslinti” – BAC!
  • eksUkrainos eksPrezidentas pasirašė sutartį su Rusija, kad išvairuotų iš finansinio pizdeco – BAC!
  • prasidėjo Žiemos olimpiada Sočyje – BAC!
  • uzurpatorių tiesiosios žarnos kirmėlės pripažino, kad referendumas turi būti paskelbtas – BAC!
  • Rusija triumfuoja Sočyje – BAC!
  • banditai Kijeve pradeda žudyti žmones ir įvykdo valstybės perversmą – BAC!
  • neapsikentę banditų pasiųstų į eksUkrainos rytus ir pietus siautėjimo eksUkrainos rusai pasiunčia perversmininkų chuntą nachui – BAC!
  • žydobanderovco Kolomoiskio išgamos sudegina, papjauna ir sušaudo virš 200 žmonių Odesoje – BAC!
  • Krymas parodo perversmininkų chuntai jos vietą – BAC!
  • eksUkrainos pietryčių žmonės reikalauja pertvarkyti išsigimusią oligarchocentristinę valstybę – BAC!
  • prasideda eksUkrainos rusų kova už nepriklausomybę nuo oligarchinių perversmininkų chuntos ir jai tarnaujančių fanatikų iubermenšų – BAC!
  • chuntos siunčiami išgamos dubasina miestus ir kaimus minosvaidžiais, kasetinėmis bombomis, fosforinėmis bombomis, Gradais, tankais ir viso turimo kalibro pabūklais – BAC!

Ir svarbiausia – kad mūsų šūdasklaida visa tai daro su tokiu ubagišku lindimu šiknon žydrai-geltoniesiems išgamoms, su tokiu saldumu čiulpiant žvaigždėtiesiems-dryžuotiesiems, kad to jokia stoties kurva už jokius pinigus gyvenime nesugebėtų atlikti.

Matyt, tai jau ne dėl pinigų, o iš idėjos, iš savo begalinio chujasosiškumo – NĖRA, JABITUTE, TINKAMŲ ŽODŽIŲ LIETUVIŲ KALBOJE, NĖRA.

Aš tik stebiuosi, kad daugiau mažiau sveiko proto žmonės dar vartoja tą daiktą, vadinamą “lietuviškomis žiniomis”.

Akivaizdu, kad kartu su posttarybiniu banditizmu prasidėjęs dorovinis valdančiųjų (žmones, pinigus, o t.p. ir žiniasklaidos priemones) išsigimimas su kiekvienais metais įgauna vis didesnį pagreitį.

Ir jeigu kadaise tarybinė žiniasklaida buvo vadinama “propagandos ruporu” – tai lyginant su ja, šiandieninių eLėRinių smegenopisos apologetų vėmalai yra totalus gėbelsizmas ir smegenų mazopederastija.

Tačiau visada yra viltis, kad net beviltiškiausioje padėtyje atsiras broliška pagalbos ranka, kuri padės mano Tautai išsikapstyti iš šitos bedugnės pelkės, į kurią mus bando sugrūsti naglosaksoniškas okupantas ir jam parsidavę bybčiulpiai-judošiai.

Perfrazuojant šį paveiksliuką, skirta neobanderovcų išgamoms:


Aš ateisiu tavęs, žurnaliūga!

 

1 komentaras