November 26, 2020

Koronės šyza + Baltarusijos maidaunas atsijoja žmones: niekada nebuvo taip lengva atskirti, kas yra kas

Labas, mano mielas dienorašti! Atleisk, kad taip Tave apleidau – juk žmogus dienoraštį rašo tik tada, kai lieka neišsakytų minčių ir žodžių, o progų išsilieti už Tavo puslapio ribų netrūko… Bet štai atėjo momentas, kai norisi intymiai leptelėti riebią vienareikšmišką Rusijos Federacijos Užsienio reikalų ministro Lavrovo auksinę citatą: “Дебилы, блять!” Visiški, nepataisomi debilai.

Ir jų yra daugybė. Absoliuti dauguma Lietuvos visuomenės.

Koronės šyza mums vaizdžiai parodė, kad absoliuti dauguma (apie 97%) yra visiški valdžiagyvių užguiti kumečiai, nuolankiai užsidedantys antsnukį pirmu švilptelėjimu. Ir baisiausia – patys šventai tikintys, kad taip ir turi būti! Kad marlės gabalas, kuris net nuo dulkių nepadeda apsaugos juos visus ir Lietuvą nuo mirtino apokalipsę nešančio viruso!..

Ačiū tam Piktajam Genijui, kuris taip šmaikščiai sugalvojo ne ant pirštų, bet ant snukių pademonstruoti iš kokių bestuburių ir neįgalių subinlaidžių ir tryznių susideda mūsų “laisva” ir “nepriklausoma” visuomenė. Ačiū!

Nebereikia nei kalbėtis, nei diskutuoti, nei bandyti perprasti žmogaus mąstymo būdo ir sudėtingo vidinio pasaulio: užtenka pasižiūrėti į jį parduotuvėje ar autobuse ir viskas aišku:

Kaukė užmaukšlinta pagal visas taisykles? Vadinasi prieš mus sąžiningas covidiotas.

Kaukė kadaruoja taip, kad netrukdytų kvėpuoti? Reiškia, matome sąmoningą žmogų, nenorintį mokėti baudos valdžiagyvių ciūcikams.

Be kaukės? Žmogus arba durnas, arba principingas. Kaip jis elgsis kai susidurs su covidiotizmu kamuojamu sarginiu šunimi apsauginio arba ufonauto uniforma: apsimes covidiotu, išsikalinės prisidenginėdamas parankinėmis priemonėmis ar apsisuks ir pasišalins iš covidiotizmo epicentro – priklausys nuo konkrečių aplinkybių, ciūcikų aršumo, jo paties nuotaikos bei kūrybingumo.

Kad ir kaip bebūtų liūdna, bet suprasti, kad gyveni apsuptas bevalės ir paklusnios minios yra labai vertinga ir išvaduoja iš beprasmių iliuzijų, jog yra kažkoks mistinis “kolektyvinis intelektas”, “minios valia” ir kiti humanitarinės smegenopisos katedrose išgimdyti sociopatologiniai oksimoronai.

Minia yra bevalių individų mėšlo krūva, ant kurios šika ir myža tą minią valdantis šūdelitis, o minią sudarančių individų “protinė veikla” viso labo tėra iš aukščiau nuleistų – “Dangaus apreikštų” šūdų ir myžalų fermentacijos produktas.

Beje, nelaikykite savęs šūdeličiu. Tai kad skaitote internete visokias frykodelines pisaninas, nepadaro jūsų kažkuo išskirtiniu. Šūdelitis tokiais niekais neužsiima, jis turi rimtesnį rūpestėlį – ganyti savo avis, kirpti jas, šerti ir skersti. Svarbiausia, kad avys būtų klusnios ir tikėtų savo išskirtinumu, individo laisve ir pasauline demokratija… Jūs gi tikite.

Ir štai, nuo koroninių antsnukių, kurie apibrėžia ir demonstruoja covidiotus, sklandžiai perėjome prie bevalės minios identifikavimo pagal politinį saviraiškos būdą.

Dabar Baltarusijoje vyksta tipinis chrestomatinis perversmas. Lygiai toks pats, koks sėkmingai buvo įvykdytas Ukrainoje, Gruzijoje, Moldavijoje, Bulgarijoje, Libijoje, Egipte, Tunise, Jugoslavijoje, Rumunijoje ir daugybėje kitų šalių. Tame tarpe ir naikinant Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą, kaip papildomas valstybės susinaikinimo katalizatorius.

Užsakovai tie patys, metodai identiški, instrukcijos – patikrintos ir išbandytos.

Kokiu reikia būti avinu, maušu, oluchu, dalbajobu, DEBILU BLIAT, kad to nesuprasti? Kokiu?!

Tokiu pačiu, kuris maukšlinasi ant savo ypatingai protingo ir visažinio veidelio marlinį ansnukį, kad būti paklusniu mekiumi ir išsigelbėti nuo mirtino viruso…

Ir vėl Piktasis Genijus pasiūlo mums idealų atpažinimo įrankį: socialinių tinklų vizualus. Lengva, greita ir patogu – nereikia skaityti, ką žmogus rašo, ką komentuoja, užtenka pažiūrėti ar jo avatarkė papuošta “tautine Baltarusijos vėliava” (kuri, beje, nei tautinė, nei baltarusių) ir viskas.

Kaip taisyklė, apsimaidaninę savo avarkes asmenys yra visiški ir nuoseklūs covidiotai.

Kas tik patvirtina aksiomą: minia yra visaėdė – ji nemąstydama atrajoja tai, ką jai paduoda šeimininkas ir klusniai seka (savo mintimis bei darbais) ten, kur ją veda gauruota šūdeličio ranka.

Anksčiau raupsuotiesiems kabindavo varpelius, kad sveiki žmonės iš tolo juos išgirstų ir galėtų išvengti susidūrimo. Dabar vietoj varpelių mes turime marlinius antsnukius ir maidaninius avatarų papuošimus.

Naudokimės šiais įdagais, venkime tokių nelaimėlių, žiūrėkime į juos saugiu atstumu – sutaupysime savo energijos, laiko ir sveikatos.

Mes jų neišgelbėsime, niekaip neištrauksime iš mėšlo krūvos, kurioje jie taip šiltai ir saugiai sulindę, tačiau bandydami neišvengiamai išsišūdinsime patys.

 

Tavo neįkainojamas pasisakymas: