Su gimtadieniu

Vietoj to, kad išpilti savo šešis kilogramus tulžies ant bergdžių intelektualių, masonių ir karjerenmacherių (ką vistiek kada nors greitu laiku padarysiu), noriu pasveikinti visus su gražia gimimo diena:

1879 metų gruodžio 21-tą dieną gimė Josifas Visarionovičius Džiugašvilis, sceninis pseudonimas – Stalinas, partinis – Koba.

Šventosios, lygios apaštalams, kunigaikštienės Olgos šventykloje Strelnoje, prie Peterburgo,
atsirado ikona, vaizduojanti palaimintąją Matroną maskviškę, laiminančią Staliną mūšiui…
(Iegumenas [atitinka vyskupą] Eustachijus)

Ir nors, tikroji jo gimimo data skiriasi nuo oficialios, tačiau būtent šią datą buvęs seminaristas, nuoširdus bolševikas ir genialus politikas, puikiai išmanęs masoniškosios numerologijos kodus ir patepųjų žymėjimo įdagais procedūras, pasirinko savojo kovos už Teisingą Žmonių Pasaulį kelio pradžioje.

Nuo Senovės Egipto hierofantų laikų du skaičiai yra ypatingi ir vienu ar kitu pavidalu yra atkartojami praktiškai visose Globaliojo Prediktoriaus organizuojamų akcijų datose: “11” ir “12”. Jų klapčiukai – masoninės mandavoškės, perėmę tą mada dar pridėjo ir veidrodinį skaičių “atspindį”.

Josifas Visarionovičius – nežinia ar pats, ar paprotintas gudresnių pogrindžio kolegų, sąžiningai užsivilko šią kaukę – 12 mėnuo 21 diena rusišku stiliumi rašomi nuo galo kaip: 21.12.1879. Ką gali žinoti, gal tai ir padėjo suklaidinti masonų feiskontrolą ir padoriam žmogui prasiskverbti ten, kur galėjo patekti tik grynaveisliai ir grynaveislių statytiniai.

Tegu šias nelabai svarbias temas aiškinasi profesionalios akademinio mokslo prostitutės – taip vadinami, istorikai, o mudu, mano mielas Dienorašti, tiesiog ramiai ir kultūringai paminėsime šią didžią mūsų istorijos datą.

Beje, kas gali paneigti tikimybę, kad šįvakar Vilniuje šaudomi fejerverkai yra skirti ne Josifui Visarionovičiui?

O dabar – ŠVENTINIS MENIU:

Pradžiai, labai sveika išgirsti rimtų ir protingų dėdžių apibendrinimus:

Sužinoti, kas būtų grėsę mūsų tėvams pagal J.V. Stalino užmačias:

Paskaityti protingas knygutes, kurių nenusipirksime jokiame Lietuvos knygyne:

Skaityti internete – KOB.LT

Atsisiųsti 

Ir desertui, pasišypsoti:

“Stalinas neiškeliavo praeitin – jis ištirpo ateityje!
Šarlis de Golis

Aukščiau – šiandieninių liaudies fotožoperių kūryba, o štai apačioje – karo pradžios Vokietijos profesionalų vaizdinės agitacinės priemonės, aiškinančioms arijų biurgeriams, kodėl visi, gyvenantys į rytus nuo Kionigsbergo yra untermenšai ir kodėl besipriešinančius būtina suvaryti visais kaimais į daržines ir gyvus sudeginti.

Koks skirtumas gi – jeigu nesudeginsi dabar, tai vėliau vistiek Stalinas sušaudys.


“Prūsiškas laikraštis” 1941 m. liepos 21

Esu įsitikinęs, jeigu protinė apsigimėlė, laikanti save politike, Juknevičienė vietoj Šūdkalnio bybio čiulpimo vadovautų kokiam šūdlaikraščiui arba šūdportaliui – tokias karikatūras jos kūrybinis skyrius pieštų ir spausdintu su pavydėtinu uolumu.

Vienintelio dalyko negaliu išmąstyti: kokį identifikacinį požymį, vietoje kumpos veislinės nosies, fašistų įsivaizdavimu charakterizuojančios čekistą, pasirinktų Juknevičienė ir jos protinės negalios brolis – Ramanauskų Algelis…

 

Vienas pasisakymas

  1. Na, čia jau prajuokino (ypač nuotrauka su gimtadieniu), nepyk, Laurynai… Šiaip paties stilius puikus, prisižvengiu skaitydama, ir dėl Ramanauskų Algelio sutinku – totalus debilas, subinlaižys ir nepraustaburnis. Bet va dėl tų “žydkrikščionių sektos” – nelabai… Beje, o juk Putinas, mačiau, stovėjo cerkvėje Maskvoje ir meldėsi. Kam? Nejau Stalinui?

     

Tavo neįkainojamas pasisakymas: