Kodėl aš pavydžiu rusų studentams jų dėstytojų ir apie žudynes perversmų metu

Spalio ketvirtą dieną bus paskutiniųjų TSRS agonijos traukulių metinės – 1993 metais įvyko demokratizatoriaus ir nusipelniusio alkoholiko Jelcinų Boriskos suorganizuotas valstybinis perversmas Rusijos federacijoje, liaudyje žinomas kaip “Baltųjų rūmų šturmas”.


Vakarų spauda visada mėgo išraiškingus rakursus

Atsimenate tuos ikoninius vaizdus – tankas šaudantis į Rusijos parlamento – tuomet dar Aukščiausios Tarybos pastatą, alkoholikas Boriska ant tanko, mosikuojantis savo bepiršte letena ir t.t.


Bolševikasanditas ant bronevyko tanko sako kalbą (dėmesio – žr. į tankistą)

Tačiau kitų vaizdų, kurie liko už kadro – tūkstančiai lavonų, sudraskyti iš stambaus kalibro kulkosvaidžių, gretimuose kiemuose į pakaušį šaudomi Aukščiausios Tarybos gynėjai, baržos Maskvos upėje plukdančios sudeginti perversmo derlių… to mums nerodė, nerodo ir dar negreitai parodys.


Globalizacijos grimasos

Tačiau už ką aš be galo myliu ir gerbiu mūsų brolius rusus – tai už jų TARYBINĘ švietimo sistemą, kurioje net ir po viską naikinančių liberastinių “reformų”, po klaninės akademinės inkvizicijos siautėjimų, yra tokių dėstytojų kaip akademikas Andrejus Fursovas (Андрей Фурсов).

Jūsų dėmesiui paskaita apie tai, kaip ir kokiomis priemonėmis “vakarietiška demokratija” galų gale nugalėjo Raudonąją imperiją (tai pagrindinė tema), o taip pat, šių dienų aktualijos, ypač įdomiai apibrėžiant Sirijos padėtį:

Įrašas iš rugsėjo 20-os dienos Fursovo analitikos mokyklos posėdžio, Maskvos Valstybiniame Universitete.

Mielas skaitytojau, jeigu žinai tokį Lietuvos dėstytoją, kuris gali taip struktūruotai pateikti medžiagą, kuris stengiasi ne apeiti sudėtingas, nepatogias vietas, o jas išryškinti – būk toks geras, nuostabus, malonus ir pilietiškas – atskleisk jo vardą ir pavardę – būtinai nueičiau pasiklausyti jo paskaitų.

 

Tavo neįkainojamas pasisakymas: