Ir kas mane rašyti mokė
Taip, švelniai tariant, negražiai?

Nenoriu kaltint, bet žinokit -
Tie kas šiandieną išdidžiai

Į viršų kelia savo plikę,
Apžėlusią retais plaukais

Ir kasosi spuoguotą smakrą
Ir mintį audžia lyg vorai:

Tarp klasikų rinktinių raštų
Jie tykoja žioplos aukos,

Jų knygos antkapiais patapo -
Nei gyvo garso, nei kalbos.

Vien tik lavonai ir citatos,
Iš piršto iščiulpti vaizdai,

Kurie net jiems patiems beprasmiai…

Štai būtent jie mane išmokė:
Rašyti reikia bent jau taip,

Kad sau pačiam
                          nepisti proto,
Nes bus kas pisa
                          ir dažnai.

————
Užrašytas kažkada seniai prie Mindaugo Maximos.